Žliobiškiai
| Žliobiškiai | ||
|---|---|---|
  Žliobiškiai |
||
| 55°40′19″š. pl. 25°04′08″r. ilg. / 55.672°š. pl. 25.069°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Utenos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Anykščių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Viešintų seniūnija | |
| Gyventojų | 2 | |
 Vikiteka |
Žliobiškiai | |
Žliobiškiai – kaimas Anykščių rajono savivaldybėje, už 5 km į pietryčius nuo Viešintų. Įsikūręs Pelyšos upelio dešiniajame krante. Per kaimą teka ir į Pelyšą įteka jos dešinieji intakai Jonupys ir Kiauliupys. Ribojasi su Sedeikių, Plikiškių, Gilvydžių kaimais, Pelyšos dvaru, Šimonių giria. Kaime įrengtas Pelyšų tvenkinys.
Priklauso Viešintų parapijai. Kapinių nebuvo.
Ties senąja kaimo kryžkele stūkso pašventintas geležinis kryžius su iš akmenų sumūrytu postamentu ir įrašu jame „Žliobiškių kaimui. 2001“.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žliobiškių kaimo vardas, pasak vietinio padavimo, kildinamas nuo purvynų. Kadaise pro šalį važiavęs ir tuose purvynuose įklimpęs ponas nusistebėjęs: „Na, ir žlioba, negali net pravažiuoti“. Tas žodis ir prigijęs vietovei.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žliobiškių kaimas 1596 m. paminėtas Pelyšių dvaro inventoriuje.
1923 m. kaimą sudarė 18 sodybų, kuriose buvo 101 gyventojas. 1923 m. taip pat minimas Adampolio (Žliobiškių) viensėdis, kuriame buvo 1 sodyba su 7 gyventojais. 1936 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 278,03 ha žemės.
Kaimas garsėjo giesmininkais Jurgiu Budrevičiumi, Vytautu Valėčka ir Aldona Tunkevičiūte, muzikantu Vladu Valėčka, audėjomis Julija Misiūniene ir Danute Valėčkiene, audėja ir siuvėja Julija Gerviene. Kaime dirbo amatininkai: stalius ir baldžius Mykolas Gervė, verpimo ratelių meistras A. Adomonis, šaukštų meistrai Vytautas ir Kazimieras Valėčkos, kalvis Adomas Drilinga.
Po Antrojo pasaulinio karo iš Žliobiškių buvo ištremti į Sibirą 5 asmenys.
1949 m. balandžio 27 d. Šimonių girioje, netoli Žliobiškių kaimo, bandydami išsiveržti iš NKVD kareivių apsupties, kovėsi ir žuvo šeši Šarūno rinktinės Jauniaus būrio partizanai: būrio vadas Juozas Karvelis-Šernas-Klajūnas, Birutė Kiaulevičiūtė-Neužmirštuolė, Zuzana Railaitė-Lakštingala, Ona Talantaitė-Katinienė-Jonukas, Jonas Baltakys-Vilkas ir Povilas Pečkus-Žąsinas. Jų palaikai buvo užkasti prie Viešintų miestelio žydų kapinių. Iškilmingai perlaidoti Viešintų kapinėse 1994 m.
1949 m. Žliobiškiai kartu su Sedeikiais priklausė „Pelyšos“ kolūkiui, nuo 1953 m. – „Kalnapilio“, paskui – Andrioniškio kolūkiui, kol 1992 m. šis iširo.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||||
| 1902 m.[2] | 1923 m.sur.[3] | 1959 m.sur.[4] | 1970 m.sur.[5] | 1979 m.sur.[6] | 1987 m.[7] | 1989 m.sur.[8] | 2001 m.sur.[9] | 2011 m.sur.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 170 | 101 | 100 | 91 | 35 | 5 | 2 | 1 | 2 | ||
| ||||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Jadvyga Gervytė-Tvarijonavičienė, dailininkė tekstilininkė
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Žliobiškiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 928 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Žliobiškiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 684
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
]