Žliobiškiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Žliobiškiai
Žliobiškių kryžius.JPG
Paminklinis kryžius kaimo atminimui

Žliobiškiai
Koordinatės 55°40′30″š. pl. 25°04′19″r. ilg. / 55.675°š. pl. 25.072°r. ilg. / 55.675; 25.072 (Žliobiškiai)Koordinatės: 55°40′30″š. pl. 25°04′19″r. ilg. / 55.675°š. pl. 25.072°r. ilg. / 55.675; 25.072 (Žliobiškiai)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Anykščių rajono savivaldybės vėliava Anykščių rajono savivaldybė
Seniūnija Viešintų seniūnija
Gyventojų skaičius 2 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: ŽliobiškiaiVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Žlióbiškiai
Kilmininkas: Žlióbiškių
Naudininkas: Žlióbiškiams
Galininkas: Žlióbiškius
Įnagininkas: Žlióbiškiais
Vietininkas: Žlióbiškiuose
Pelyšų tvenkinys Žliobiškiuose

Žliobiškiai – kaimas Anykščių rajono savivaldybėje, už 5 km į pietryčius nuo Viešintų. Įsikūręs Pelyšos upelio dešiniajame krante. Per kaimą teka ir į Pelyšą įteka jos dešinieji intakai Jonupys ir Kiauliupys. Ribojasi su Sedeikių, Plikiškių, Gilvydžių kaimais, Pelyšos dvaru, Šimonių giria. Kaime įrengtas Pelyšų tvenkinys.

Žliobiškių kaimo vardas, pasak vietinio padavimo, kildinamas nuo purvynų. Kadaise pro šalį važiavęs ir tuose purvynuose įklimpęs ponas nusistebėjęs: „Na, ir žlioba, negali net pravažiuoti“. Tas žodis ir prigijęs vietovei. Priklauso Viešintų parapijai. Kapinių nebuvo.

Ties senąja kaimo kryžkele stūkso pašventintas geležinis kryžius su iš akmenų sumūrytu postamentu ir įrašu jame „Žliobiškių kaimui. 2001“.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žliobiškių kaimas 1596 m. paminėtas Pelyšių dvaro inventoriuje.

1923 m. kaimą sudarė 18 sodybų, kuriose buvo 101 gyventojas. 1923 m. taip pat minimas Adampolio (Žliobiškių) viensėdis, kuriame buvo 1 sodyba su 7 gyventojais. 1936 m. kaimas išskirstytas į vienkiemius, tuomet turėjo 278,03 ha žemės.

Kaimas garsėjo giesmininkais Jurgiu Budrevičiumi, Vytautu Valėčka ir Aldona Tunkevičiūte, muzikantu Vladu Valėčka, audėjomis Julija Misiūniene ir Danute Valėčkiene, audėja ir siuvėja Julija Gerviene. Kaime dirbo amatininkai: stalius ir baldžius Mykolas Gervė, verpimo ratelių meistras A. Adomonis, šaukštų meistrai Vytautas ir Kazimieras Valėčkos, kalvis Adomas Drilinga.

Po Antrojo pasaulinio karo iš Žliobiškių buvo ištremti į Sibirą 5 asmenys.

1949 m. balandžio 27 d. Šimonių girioje, netoli Žliobiškių kaimo, bandydami išsiveržti iš NKVD kareivių apsupties, kovėsi ir žuvo šeši Šarūno rinktinės Jauniaus būrio partizanai: būrio vadas Juozas Karvelis-Šernas-Klajūnas, Birutė Kiaulevičiūtė-Neužmirštuolė, Zuzana Railaitė-Lakštingala, Ona Talantaitė-Katinienė-Jonukas, Jonas Baltakys-Vilkas ir Povilas Pečkus-Žąsinas. Jų palaikai buvo užkasti prie Viešintų miestelio žydų kapinių. Iškilmingai perlaidoti Viešintų kapinėse 1994 m.

1949 m. Žliobiškiai kartu su Sedeikiais priklausė „Pelyšos“ kolūkiui, nuo 1953 m. – „Kalnapilio“, paskui – Andrioniškio kolūkiui, kol 1992 m. šis iširo.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2001 m.
1970 m.sur.[2] 1987 m.[3] 2001 m.sur.
91 5 1


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Žliobiškiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 928 psl.
  3. Žliobiškiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 684 psl.

]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]