Jūratė Zabielaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jūratė Zabielaitė
Gimė 1959 m. (~65 metai)
Tėvas Vytautas Zabiela
Motina Jorūnė Zabielienė
Veikla teisininkė
Sritis teisė
Organizacijos Advokatų kontora "Zabiela, Zabielaitė ir partneriai"
Pareigos advokatė partnerė
Alma mater Vilniaus universiteto Teisės fakultetas

Jūratė Zabielaitė (g. 1959 m.) – teisininkė, verslo teisės advokatė, advokatų kontoros „Zabiela, Zabielaitė ir partneriai" partnerė, viena iš steigėjų ir vadovių, įvairių nevyriausybinių organizacijų steigėja, rėmėja.

Tėvas Vytautas Zabiela (1930 m.), verslo teisės advokatas, buvęs Seimo narys. Brolis Darius Zabiela, advokatas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Studijavo Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakultete, įgijo teisininkės kvalifikaciją. Stažavosi Tarptautinių santykių institute Stokholme (Švedija), Paryžiaus tarptautinio verslo teisės ir praktikos institute, Tarptautinės teisės institute Vašingtone (JAV), Londono universiteto Komercinės teisės studijų centre, Londono teisės firmoje „Baker & McKenzie" (Didžioji Britanija).

1991-1993 m. Lietuvos Respublikos tarptautinių ekonominių santykių ministerijos vyriausioji juriskonsultė, 1993-1994 m. Valstybinės mokslo, studijų ir technologijų tarnybos tarptautinių sutarčių ir programų konsultantė, 1997-1998 m. LR kultūros ministerijos sekretorė. Advokatė nuo 1998 m.[1] Vilniaus tarptautinio komercinio arbitražo arbitrė. Pagrindinė veikla – komerciniai sandoriai, taip pat specializuojasi bankininkystės ir tarptautinės finansų teisės srityse[2].

2004 m., siekė Lietuvos Prezidento posto[3]. Kaip pretendentė į LR Prezidentus buvo įregistruota 10-uoju numeriu[4] (nesurinkusi reikiamo skaičiaus rinkėjų parašų, kandidate į LR Prezidentus neregistruota), finansinės ataskaitos laiku nepateikė[5].

Nacionalinio plėtros instituto valdybos pirmininkė, Labdaros ir paramos fondoPilietinės atsakomybės fondas" (plėtojančio filantropijos kultūrą Lietuvoje, remiančio nevyriausybines organizacijas ir piliečių iniciatyvas), valdybos narė Žinių ekonomikos forumo tarybos narė[6], Nacionalinių technologijų platformų (NTP) Tarybos pirmininko pavaduotoja (Europos Technologinių platformų ir pramoninių klasterių nacionalinis biuras)[7], Asociacijos „Nacionalinis programinės įrangos ir paslaugų klasteris“ steigėja (2006 m.)[8]; Viešojo sektoriaus mokslinių tyrimų ir studijų infrastruktūros analizės tyrimo dalyvė[9], Konkursų ir pirkimų dokumentų, būtinų viešiesiems pirkimams, skirtiems projekto veikloms įgyvendinti parengimo konsorciumo, vykdant Europos regioninės plėtros fondo projektą „Techniškųjų valstybinių mokslinių tyrimų institutų kuriamų technologijų konkurencingumo užtikrinimas, komercializacija“, narė[10]. Viena iš pirmųjų Lietuvoje viešai prabilo apie savo šeimoje patirtą smurtą[11].

2008 m. rugsėjo 15 d. galerijoje XX2 (Vilniuje) surengė autorinę tapybos parodą „Portretiniai eskizai“[12] (Parodos iniciatorius tapytojas Audrius Gražys; mokytojas dailininkas Bronius Grušas[13]; pozavę yra šachmatininkės Viktorijos Čmilytės treneris Gediminas Rastenis, rašytojas Saulius Šaltenis, filosofas Romualdas Ozolas ir kiti). Nusifilmavo 2004 metų Oksanos Burajos trumpametražiame dokumentiniame filme „Seserys ir dvynės“ (scenarijaus autorius Saulius Šaltenis), dėl galimybės pasirodyti ekrane (filme ji buvo rodoma vos keletą minučių) nusiskuto galvą plikai (vešlius juodus plaukus)[14].

Išsiskyrusi (2 kartus). Dukra Skaistė[15].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]