Indoneziečiai

Indoneziečiai
Indonezietės, šokančios batakų šokį tor-tor
Gyventojų skaičius	>260 mln.
Populiacija šalyse	Indonezija Nyderlandai Saudo Arabija Taivanas Jungtinės Amerikos Valstijos
Kalba (-os)	indoneziečių, vietinės kalbos
Vėliava
Religijos	islamas, t. p. krikščionybė, hinduizmas, budizmas
Giminingos etninės grupės	malajai, filipiniečiai

Vikiteka:	Indoneziečiai

Indoneziečiai (indonez. orang Indonesia) – skėtinė sąvoka, kuria nusakomi visi Indonezijos Respublikos piliečiai arba iš Indonezijos kilę asmenys. Indoneziečius sudaro daugiau kaip 300 tautybių atstovai, vartojantys įvairias kalbas ir išpažįstantys įvairias religijas. Nepaisant šios įvairovės, daugelis Indonezijos gyventojų yra labai giminingų tautų atstovai. Tai malajų-indoneziečių tautos, kalbančios įvairiomis indoneziečių kalbomis (austronezinių kalbų šeima). Dauguma gyventojų vartoja valstybinę šalies kalbą – indoneziečių (standartizuota malajų tarmė), bei moka bent vieną iš 700 salyno kalbų (kaip gimtąją arba regioninę lingua franca). Didžioji dauguma (87 %) indoneziečių yra musulmonai (beveik visi sunitai), likusieji daugiausia krikščionys (7 % protestantai, 3 % katalikai), yra hinduistų, budistų.^[1] Daug kur tikėjimas sinkretinis, yra senųjų vietinių tikėjimų reliktų (šamanizmo, „protėvių kulto“).

Etninė klasifikacija ir statistika sudėtinga, nes iki 1950 m. šalyje nebuvo leidžiama svarstyti tautiškumo problemos, tautybė nežymėta ir per vėlesnius surašymus. Indonezijoje būta daug etninių konfliktų, todėl valdžia propaguoja (valstybinės indoneziečių kalbos pagrindu) indoneziečių nacijos idėją.^[2]

Gausiausios indoneziečius sudarančios tautos yra javiečiai (apie pusė visų Indonezijos gyventojų), sundai, madūriečiai, ačiai, baliečiai, bandžarai, batakai, bugiai, dajakai, makasarai, taradžiai, sasakai ir kiti. Halmaheroje, Rytų Sundos salose bei Naujojoje Gvinėjoje gyvena melaneziečiai ir papuasai, nepriklausantys indoneziečių kalbų grupei. Jie bei didžiųjų salų (Borneo, Sulavesio, Sumatros ir kt.) centrinėse salų dalyse gyvenančios tautos į indoneziečių naciją įtrauktos neseniai, dalis tebesilaiko atskirai ir turi kitonišką gyvenimo būdą. Kiti veikiami malajiškų tautų asimiliavosi, prarado gimtąją kalbą.

Be vietinės kilmės indoneziečių (vadinamų pribumi – čiabuvių), yra didelė kinų, mažesnės indų, arabų bendruomenės, įsiliejusios į indoneziečių visuomenę. Indoneziečiai sudaro didelę diasporą, išsisėjusią po Nyderlandus, Persijos įlankos šalis (Saudo Arabiją, Katarą, JAE), Rytų Aziją (Taivaną, Honkongą, Pietų Korėją, Japoniją), Australiją, JAV, Vokietiją, Kanadą.

Pagrindinis tradicinis verslas – atogrąžų ariamoji (kai kur išlikusi ir lydiminė) žemdirbystė, taip pat verčiamasi medžiokle, rinkimu, jūrų pakrantėse – žvejyba. Auginami ryžiai, kokosai, dioskorėjos, kolokazijos. Iš tradicinių amatų labiausiai paplitę audimas, pynimas, papuošalų gamyba.