Max Liebermann

Maksas Lybermanas

M. Lybermano autoportretas su teptuku, 1913 m.
Gimė	1847 m. liepos 20 d. Berlynas
Mirė	1935 m. vasario 8 d. (87 metai) Berlynas
Tautybė	Vokietijos žydas

Veikla	Dailininkas
Sritis	Realizmas Impresionizmas

Vikiteka	Max Liebermann
Parašas

Maksas Lybermanas (vok. Max Liebermann, 1847–1935 m.) – Vokietijos realizmo ir impresionizmo tapytojas, piešėjas, grafikas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Maksas Lybermanas gimė 1847 m. liepos 20 d. Berlyne turtingo žydo, tekstilės fabrikanto šeimoje. 1866−1868 m. mokėsi pas tapytoją Carl Steffeck. 1869−72 m. mokėsi Veimaro dailės akademijoje. 1872 m. M. Lybermanas eksponavo savo pirmą paveikslą „Moterys, pešančios žąsis“, kuris buvo natūralistinis. 1873 m. persikėlė į Paryžių, lankėsi Barbizone. Buvo įtakotas realistinės Barbizono mokyklos dailininkų, ypač Fransua Milė, bei XVII a. olandų tapytojų, ypač Franso Halso. Nuo 1874 iki 1914 m. M. Lybermanas kasmet vasarą lankydavosi Olandijoje, piešė varganus olandų ir vokiečių prekybininkus, darbininkus, valstiečius, prieglaudų gyventojus. 1878 m. persikėlė į Miuncheną, buvo susijęs su tapytojo Wilhelm Leibl (1844–1900) rateliu. 1884 m. M. Lybermanas grįžo į Berlyną, vedė Martha Marckwald, 1885 m. šeimai gimė duktė Ketė.

1889 m. M. Lybermano kūriniai buvo eksponuoti Paryžiaus pasaulinėje parodoje. Prancūzai tikėjosi jį apdovanoti Garbės Legiono ordinu, tačiau Prūsijos vyriausybė dėl politinių sumetimų uždraudė M. Lybermanui priimti apdovanojimą. 1894 m. M. Lybermanas po tėvo mirties paveldėjo namą Berlyno Paryžiaus aikštėje (Pariser Platz). 1897 m. dailininkas tapo profesoriumi Karališkojoje menų akademijoje Berlyne, 1898 m. − naujai įkurtos Berlyno secesijos prezidentu. Apie nuo 1890 m. M. Lybermano dailės stilius pradėjo keistis, jo paletė pašviesėjo, spalvos tapo ryškesnėmis. Jis buvo paveiktas prancūzų impresionizmo tapytojų E. Manė ir E. Dega. Kartu su Lovis Corinth ir Max Slevogt, Maksas Lybermanas tapo vienu iš trijų reikšmingiausių Vokietijos impresionizmo atstovų. Dailininkas pradėjo vaizduoti vidutinės buržuazijos klasės gyventojų poilsį gamtoje ar paplūdimiuose. 1910 m. jis pasistatydino vilą Manzės vietovėje prie Berlyno (dabar M. Lybermano vilos muziejus), kurioje leisdavo vasaras su šeima. Vilos sode dailininkas sukūrė daugiau nei 200 aliejinių paveikslų ir panašiai tiek pat grafikos kūrinių.

1920−1932 m. M. Lybermanas buvo Prūsijos dailės akademijos prezidentu. 1927 m. tapo Berlyno garbės piliečiu. 1933 m. pasitraukė iš Berlyno akademijos garbės prezidento pareigų po šios įstaigos sprendimo nebeeksponuoti žydų menininkų kūrinių (tuo metu į valdžią Vokietijoje atėjo nacionalsocialistų partija). Maksas Lybermanas mirė 1935 m. vasario 8 d. savo name Paryžiaus aikštėje Berlyne. Palaidotas žydų kapinėse Šonhauzerio alėjoje.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Moterys, pešančios žąsis“ (1872, Senoji nacionalinė galerija, Berlynas)
„Laisvalaikio valandėlė Amsterdamo našlaičių prieglaudoje“ (1881, Štedelis, Frankfurtas prie Maino)
„Gyvūnų turgus Harleme“ (1891, Kunsthalė, Manheimas)
„Alfredo fon Bergerio portretas“ (1905, Naujųjų meistrų galerija, Dresdenas)
„Alstero upėje Hamburge“ (1910, Naujųjų meistrų galerija, Dresdenas)
„Gėlių krūmai sode Manzėje“ (1919, privatus rinkinys)
„Sode“, 1891 m., litografija
„Vaikų maudynė“, 1896 m., ofortas