Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Koordinatės: 55°03′51″š. pl. 23°19′17″r. ilg. / 55.064197°š. pl. 23.321389°r. ilg.
Kitos reikšmės – Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Vilkaviškio |
| Dekanatas | Šakių |
| Savivaldybė | Šakių rajonas |
| Gyvenvietė | Ilguva |
| Statybinė medžiaga | medis |
| Pastatyta | 1814 m. |
Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Ilguvos kaime, 3,5 km į pietryčius nuo Veliuonos, prie Nemuno ir Nykos santakos. Liaudies architektūros formų.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Upytės seniūnas Pranciškus Grincevičius 1765 m. pastatė bažnyčią. Ji buvo Veliuonos filija. 1794 m. įkurta parapija. 1813 m. į bažnyčią trenkė žaibas, ji sudegė.
Julijonas Grincevičius 1814 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ją 1822 m. konsekravo pavyskupis Augustinas Polikarpas Marcejevskis. 1907–1909 m. veikė „Žiburio“ draugijos skyrius, turėjęs biblioteką. Po Antrojo pasaulinio karo ilgai klebonavęs Jonas Rakauskas bažnyčią suremontavo.
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su 2 šoniniais priestatais, apside ir 3 bokšteliais. Vidus 3 navų, atskirtų kolonomis. Šventorius aptvertas medinių statinių tvora. Jame stovi medinė 3 aukštų varpinė.