Chorezmo imperija
| pers. خوارزمشاهیان Khwārazmshāhiyān Chorezmo imperija | |||||||||||||||||||||||
| imperija | |||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||
 | |||||||||||||||||||||||
| Sostinė | Gurgandžis (1077–1212) Samarkandas (1212–1220) Gaznis (1220–1221) Tabrizas (1225–1231) | ||||||||||||||||||||||
| Religija | sunizmas | ||||||||||||||||||||||
| Valdymo forma | absoliutinė monarchija | ||||||||||||||||||||||
| Chorezmšachas | Anušteginas Gharčajus | ||||||||||||||||||||||
| Džalalas ad Dinas Mingburnu | |||||||||||||||||||||||
| Era | Viduramžiai | ||||||||||||||||||||||
| - Mongolų invazija į Chorezmą | 1219–1221 | ||||||||||||||||||||||
| - Jasicemeno mūšis | 1230 | ||||||||||||||||||||||
| Plotas | |||||||||||||||||||||||
| - apie 1210 m.[1]
arba |
2 300 000 km² | ||||||||||||||||||||||
| - 1218 m. skaičiavimais[2] | 3 600 000 km² | ||||||||||||||||||||||
| Gyventojai | |||||||||||||||||||||||
| - 1220 | 5 000 000 | ||||||||||||||||||||||
| Valiuta | dirhamas | ||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||
Chorezmo imperija - kultūriškai persiška musulmoniška sunitinė imperija, įkurta tiurkų mameliukų.[3][4] Chorezmo imperijai, egzistavusiai maždaug 1077–1231 m., priklausė didelė dabartinės Vidurinės Azijos, Afganistano ir Irano dalis. Imperija pirmąjį savo egzistavimo šimtmetį buvo Seldžiukų imperijos[5] ir Karakitajų (Vakarų Liao dinastijos)[6] vasalai, o maždaug 1190 m. - kaip nepriklausomi valdovai, kol 1219-1221 m. jų neužkariavo mongolai.
Chorezmo imperija nugalėjo Seldžiukų imperiją ir Guridų imperiją ir ilgainiui tapo galingiausia ir agresyviausia ekspansine imperija persų žemėse, kėlusi grėsmę Abasidų kalifatui. Manoma, kad XIII a. pr. imperija tapo didžiausia galybe islamiškajame pasaulyje.[7] Apskaičiuota, kad imperijos plotas buvo nuo 2,3 mln. iki 3,6 mln. kvadratinių kilometrų,[8][9] tai buvo viena didžiausių sausumos imperijų žmonijos istorijoje. Imperiją, kuri buvo sukurta pagal ankstesnės Seldžiukų imperijos pavyzdį, gynė didžiulė kavalerijos armija, kurią daugiausia sudarė turkai kipčiakai. [10]
Chorezmo imperija buvo paskutinė turkų ir persų imperija prieš mongolų invaziją į Vidurinę Aziją. 1219 m. mongolai, vadovaujami Čingischano, įsiveržė į Chorezmo imperiją ir sėkmingai ją visą užkariavo vos per dvejus metus. Mongolai išnaudojo imperijos silpnąsias vietas ir konfliktus, apgulė ir apiplėšė turtingiausius miestus, apginklavo daugybę savo piliečių viename kruviniausių karų žmonijos istorijoje.
Chorezmo valstybės įkūrimo data tebėra ginčytina. Imperiją valdžiusią dinastiją įkūrė Anušas Teginas (iš čia ir ją valdžiusios dinastijos pavadinimas - anušteginidai), buvęs Gardžistano valdovų tiurkų vergas, vėliau seldžiukams tarnavęs mameliukas. Chorezmo nepriklausomybę nuo kaimynų įtvirtino Ala ad Dinas Atsizas (valdęs 1127–1156 m.), Anušo Tegino palikuonis ir trečiasis chorezmšachas.
Ištakos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Chorezmšachų titulas įvestas dar 305 m. Afrigidų dinastijos pradininko ir naudotas iki 995 m. Dar kartą atkurtas, spėjama, XI a. Per 1017 m. sukilimą Chorezme sukilėliai nužudė tuometinį Chorezmo valdovą Abul Abasą Mamuną ir jo žmoną Churradži, Gaznevidų sultono Mahmudo Gazneviečio seserį.[11] Į tai atsakydamas Mahmudas įsiveržė į regioną, kad numalšintų sukilimą. Paskyręs naują valdovą aneksavo dalį Chorezmo. Taip Chorezmas tapo Gaznevidų imperijos provincija ir ja išliko iki 1034 m.[12]
1077 m. regiono kontrolė, prieš tai 1042-1043 m. priklausiusi seldžiukams, perėjo į Anuštegino Gharčajaus, tiurkų kilmės mameliukų seldžiukų vado, rankas.[13] 1097 m. tiurkų kilmės Chorezmo valdytojas Ekinčis ibn Kochčaras paskelbė nepriklausomybę nuo seldžiukų ir pasiskelbė Chorezmo šachu. Tačiau neilgai trukus jį nužudė keli sukilę seldžiukų amirai. Vėliau jį pakeitė Anuštegino Gharačajaus sūnus Kutbas al Dinas Muhamedas, kurį iškėlė vėl regioną užkariavę seldžiukai. Taip Kutbas al Dinas tapo pirmuoju chorezmšachu, po kurio šis titulas tapo paveldimas.[14]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Turchin, Peter; Adams, Jonathan M.; Hall, Thomas D. (2006 m. gruodžio mėn.). „East-West Orientation of Historical Empires“. Journal of World-Systems Research. 12 (2): 222. ISSN 1076-156X. Nuoroda tikrinta 2016-09-12.
- ↑ Rein Taagepera (1997 m. rugsėjo mėn.). „Expansion and Contraction Patterns of Large Polities: Context for Russia“. International Studies Quarterly. 41 (3): 497. doi:10.1111/0020-8833.00053. JSTOR 2600793.
- ↑ Bosworth, C.E. History of Civilizations of Central Asia. UNESCO. ISBN 978-92-3-103467-1.
- ↑ C. E. Bosworth: Khwarazmshahs i. Descendants of the line of Anuštigin.
- ↑ Rene Grousset, The Empire of the Steppes:A History of Central Asia, Transl.
- ↑ Biran, Michel, The Empire of the Qara Khitai in Eurasian history, (Cambridge University Press, 2005), 44.
- ↑ Bosworth, C.E. (1998). History of Civilizations of Central Asia. UNESCO. ISBN 978-92-3-103467-1.
- ↑ Turchin, Peter; Adams, Jonathan M.; Hall, Thomas D (December 2006). „East-West Orientation of Historical Empires“. Journal of World-Systems Research. 12 (2): 222. ISSN 1076-156X. Nuoroda tikrinta 12 September 2016.
- ↑ Rein Taagepera (September 1997). „Expansion and Contraction Patterns of Large Polities: Context for Russia“. International Studies Quarterly. 41 (3): 497. doi:10.1111/0020-8833.00053. JSTOR 2600793.
- ↑ David Abulafia. The New Cambridge Medieval History: Volume 5, c. 1198–c. 1300.
- ↑ C.E. Bosworth, The Ghaznavids: 994-1040, Edinburgh University Press, 1963, page 237
- ↑ Buniyatov, Z. The State of Khwarazmshah-Anushteginids. 1097—1231 М., 1986. pages 41-75.
- ↑ Biran, Michel, The Empire of the Qara Khitai in Eurasian History, Cambridge University Press, 2005, 44.
- ↑ Encyclopædia Britannica, "Khwarezm-Shah-Dynasty", (LINK)