Tabaristanas
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
- Šis straipsnis – apie istorinį regioną. Apie administracinį vienetą žiūrėkite Tabaristano provincija
Didžiojo Irano regionas Tabaristanas طبرستان | |
---|---|
Šalis | šiaurės Iranas |
Tautos | gilanai, mazandaranai, turkmėnai |
Valstybės | žr. Tabaristano istorija |
Miestai | Raštas, Amolis, Saris, Gorganas |
Ankstesnis pav. | Hirkanija |
Didžiojo Irano regionai: Kurdistanas, Lorestanas, Chuzestanas, Irakas, Azerbaidžanas, Tabaristanas, Farsas, Jazdas, Kermanas, Chorasanas, Chorezmas, Sistanas, Beludžistanas, Puštūnistanas |
Tabaristanas (pers. طبرستان = Tabaristān, mazandaranų kalba: تبرستون) – regionas Artimuosiuose Rytuose, Irano teritorijoje, apgyvendintas gilanų, mazandaranų, turkmėnų ir kitų etninių grupių. Jis apima tris dabartinio Irano provincijas: Gilaną, Mazandaraną, ir Golestaną, taip pat dalį pietvakarinės Turkmėnijos.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tabaristanas yra geografiškai labiausiai izoliuotas Didžiojo Irano regionas. Šiaurėje jis prisišlieja prie Kaspijos jūros, o iš pietų jį riboja Elburso kalnai, kurie skiria nuo Istorinio Azerbaidžano (vakaruose), Persijos Irako (pietvakariuose), Dešte Keviro dykumos (pietryčiuose) ir Chorasano (rytuose). Šiaurės rytuose regionas pereina į Turkmėnijos stepes.
Tabaristanas – vienas nedaugelio lygumose esančių Didžiojo Irano regionų. Jį sudaro derlinga siaura ir ilga lyguma, drėkinama gausių, trumpų upių, tekančių iš Elburso į Kaspiją.
Ši siaura pakrantės juosta nėra vienalytė nei geografiškai, nei lingvistiškai, ir yra dalinama į smulkesnius regionus:
- Talyšas – šiaurės vakarinė regiono dalis, padalinta tarp Irano ir Azerbaidžano valstybių. Čia istoriškai vyravo talyšai, kalbantys talyšų kalba. Didžiausias miestas – Lankaranas;
- Gilanas – vakarinė regiono atkarpa. Čia vyrauja giliakai, kalbantys giliakų kalba. Didžiausi miestai – Raštas ir Dachilis;
- Dailamas – kalnuota dalis į pietryčius nuo Gilano. Didžiausias miestas – Alamutas;
- Tikrasis Tabaristanas – centrinė regiono atkarpa. Čia vyrauja mazandaraniai. Didžiausias miestas – Amolis;
- Gorganas – rytinė regiono dalis. Seniau čia buvo kalbama Gorgani kalba, kuri šiuo metu išnykusi, ir dabar čia vyrauja turkmėnų kalba. Didžiausias miestas – Gorganas;
- Kumisas – pietrytinė regiono dalis, už Elburso kalnų. Čia istoriškai kalbama semnanių kalbomis. Didžiausias miestas – Semnanas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Senovėje regionas buvo vadinamas Hirkanija ir I tūkst. pr. m. e. jį valdė įvairios iranėnų bei graikų dinastijos: Achemenidų imperija, Seleukidai, Aršakidai, Sasanidai. Pirmaisiais mūsų eros amžiais kraštas buvo veikiamas Armėnijos ir Albanijos krikščionybės. VII a. Sasanidų imperiją nukariavus Kalifatui, vietos gyventojai buvo islamizuojami, tačiau zoroastrizmas išsilaikė iki pat XII a.
Dėl savo geografinio atskirumo regionas gana anksti gavo de facto nepriklausomybę nuo Kalifato, čia ėmė formuotis vietinės valstybės ir dinastijos. Jau VIII a. iškilo Bavandidai ir Karenidai. Pirmoji dinastija suvienijusi regioną buvo Alavidai, valdę IX–X a. 928 m. juos sutriuškino Samanidai, ir nuo tada krašte įsitvirtino Zijaridai (vakarinėse teritorijose vėliau atskilo Gilitai, Alidai, Džustanidai ir kt.). Iš šio krašto kilo didikų giminė Bujidai, kurie nors nevaldė paties Tabaristano, sukūrė milžinišką dinastinių valdų konfederaciją Irano kalnyne ir Mesopotamijoje.
Po šio valstybingumo periodo nuo XI a. regione viešpatavo Gaznevidai, Seldžiukai. Laikotarpiu po Seldžiukų regionas vėl atgavo nepriklausomybę, ir vietinės feodalinės kunigaikštystės valdė nepriklausomos ar pusiau priklausomos nuo Chorezmidų, Ilchanidų, Muzafaridų ir Timūridų.
1596 m. Tabaristaną nukariavo Irano Abasas I, kuris panaikino feodalines kunigaikštystes ir inkorporavo jį į provincijų sistemą. Dėl persų tautinės politikos į kraštą buvo keliama daug kitų tautinių mažumų, tarp kurių gruzinai, šiuo metu beveik asimiliuoti. Po Rusijos-Persijos karo 1723 m. Tabaristanas atiteko Rusijos imperijai, bet 1735 m. vėl grįžo Iranui.