Noreikiškių dvaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°53′22.41″ š. pl. 23°51′36.15″ r. ilg. / 54.8895583°š. pl. 23.8600417°r. ilg. / 54.8895583; 23.8600417

Noreikiškių dvaras
Dvaro rūmų pastatas 2012 m.
Dvaro rūmų pastatas 2012 m.
Vieta Šiltnamių g. 55, Noreikiškių kaimas, Kauno rajonas
Rūmų stilius Mūrinis
Pastatų būklė Daugiabutis gyvenamasis namas
Savininkas Privatizuotų butų savininkai

Noreikiškių dvaras – buvusi dvaro sodyba Noreikiškių kaime, Kauno raj., prie Šiltnamių-Švyturio gatvių sankirtos. Patogiai pasiekiamas keliu  1903  AkademijaI Kauno fortas . Netoliese – Kauno tvirtovės I fortas, Kamšos botaninio-zoologinio draustinio riba.

Rekonstruotas dvaro sodybos statinys (buv. sandėlis)

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dvaras žinomas nuo 1897 m. 1923 m. dvare buvo 102 gyventojai.[1] Vykdant Lietuvoje žemės reformą, 1926-1927 m. vyko dvaro išdalijimas. 80 ha žemės įsigijo Petras Karvelis, ekonomistas ir bankininkas, buvęs tarpukario Lietuvos finansų ministras. 1939 m. P. Karvelis valdė jau 139 ha žemės. 1940 m. birželio mėn. prasidėjus sovietinei okupacijai, P. Karvelis išvyko į Vokietiją. 1944 m. buvo grįžęs į Lietuvą, bet netrukus su šeima pasitraukė į Vakarus: pradžioje į Austriją, o pasibaigus Antrajam pasauliniam karui apsigyveno Vokietijoje.

Iki 1940 m. dvaras, vadintas Karvelio dvaru, buvo vienas moderniausių, pavyzdingiausių ir kartu pelningiausių ūkių ne tik Kauno apskrityje, bet ir Lietuvoje. P. Karvelio dvaras garsėjo ir kaip kultūros židinys. Tarpukariu čia rinkdavosi laikinosios sostinės kultūros, meno, politikos elitas.

Pokario metais dvare buvo įsikūrusi LŽŪA mokomojo ūkio kontora, įrengti butai ūkio darbuotojų šeimoms. 1999 m. dvaro paveldėtojai Ugnei Karvelis buvo atkurta nuosavybė į išlikusį nekilnojamąjį turtą, už dalį turto skiriant kompensaciją bei dalį natūros.

Dvaro sodyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dvaro laikotarpiu sodybą sudarė eilė įvairios paskirties statinių:

Sovietmečiu atsirado menkaverčių svetimkūnių ūkinių pastatų, pašiūrių ir pan. Gyvenamajame bei buv. ūkinės paskirties statiniuose įsikūrę privatizuotų butų savininkai. Yra rekonstruotas pastatas, išlaikant buvusio statinio autentiškas formas (vietoje buv. sandėlio), visai šalia, prie gatvės, iškilęs naujas gyvenamasis namas (vietoje buv. arklidės).

Būklė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Noreikiškių dvaro sodyba atsidūrė šalia pietinės Kauno miesto ribos. Išlikusi bendra sodybos struktūra. Prie dvaro priartėjęs besiplečiantis naujų privačių gyvenamųjų namų kvartalas. Jį pastačius buvo sunaikintos dalies dvaro teritorijos vertingosios savybės ir padaryta žala paveldo objekto autentiškumui.[2] Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla,[3] kuria siekiama panaikinti dokumentus, įteisinusius „Noreikiškių dvaro“ kvartalo statybą. Dešimtmečiu anksčiau, derinant dvaro žemės kadastro projektą, neva nebuvo nustatyti čia stovėjusiam kultūros paveldo objektui – buvusiai Noreikiškių dvaro sodybai – paveldosaugos reikalavimai. Prokurorų duomenimis, paveldosaugos reikalavimai dvarvietei nustatyti tik po septynerių metų, o per tą laiką šioje teritorijoje buvo sunaikinta ne viena vertinga kultūros vertybė.

Dvaro rūmų pastatą supa menkai prižiūrima teritorija, įvairios paskirties statiniai, šalia telkšo tvenkinys su pavieniais želdiniais.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka