Homoseksualų eitynės

Homoseksualų eitynės, LGBT eitynės, gėjų paradas ar homoseksualų paradas – LGBT organizuojamas homoseksualų ir kitų seksualinių mažumų ir juos palaikančių asmenų maršas. Dažnai tokie paradai vadinami anglišku žodžiu „pride“ – „garbė, pasididžiavimas“. Tokių paradų tikslai gali būti homofobijos mažinimas, homoseksualų matomumo didinimas visuomenėje bei kova už dalyvių manymu pažeidžiamas LGBTQ+ teises arba tiesiog pramoga.

Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų – Dalis teksto pereiną publicistinį stilių Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.

Ištakos

1950–1960 m. JAV didelėje dalyje valstijų homoseksualūs santykiai buvo neteisėti. 1960 m. pasižymėjo dideliu konfliktų skaičiumi homoseksualų lankomose vietose. Tuo metu JAV buvo draudžiama tiekti alkoholius gėrimus homoseksualams, šokti vyrui su vyru ar persirenginėti kitos lyties drabužiais. Policijos reidai po įtariamus gėjų klubus buvo įprastas reiškinys.

Pažymėtina, kad tuo metu vyko aktyvūs socialiniai pacifistiniai judėjimai ar judėjimai, nukreipti prieš rasinę segregaciją. Būtent šiame kontekste 1969 m. birželio mėn. įvyko Niujorko Greenwich Village'o kvartalo riaušės..

„Stonewall Inn“ buvo minėto Niujorko rajono gėjų klubas, septintajame dešimtmetyje populiarus tarp įvairių marginalizuojamų LGBT grupių: transvestitų, transseksualų, vyrų su moteriškais bruožais, benamių jaunuolių. 1969 m. birželio 28 d. pirmą kartą apie 400 policijos pajėgų reidas susidūrė su masiniu apie 2000 kvartalo gyventojų ir lankytojų pasipriešinimu.

Pirmosios homoseksualų eitynės įvyko kaip minėtų riaušių minėjimas praėjus mėnesiui po minėtų įvykių Niujorke, jas organizavo Brenda Howard – JAV LGBT teisių aktyvistė. Ji surengė ir pirmąsias riaušių metines 1970 m. birželio 28 d. Tuo metu eitynės riaušėms paminėti vyko ir San Franciske bei Los Andžele.

Eitynių organizavimas

Laikui bėgant eitynes imta rengti ir kituose miestuose bei šalyse. Nors kiekvienoje šalyje jos pasižymi savita specifika, daugumoje iš jų renginys turi tam tikrų bendrų bruožų.

Priekyje paprastai žygiuoja žinomos asmenybės: politikai, žurnalistai, visuomenės veikėjai, eitynių organizatoriai, organizatoriams talkinę asociacijų atstovai ir pan. JAV ir kai kuriose Europos šalyse tradiciškai eitynių priešakyje žygiuoja „eitynių maršalas“.

Už jų nugarų – transparantus, plakatus, LGBT simboliką laikantys kitų organizacijų atstovai. Kai kuriuose miestuose dalyviai gali ne žygiuoti, o važiuoti specialiais sunkvežimiais, kuriuose įrengta garso sistema. Kaip ir kituose paraduose, dalyviai gali kelti triukšmą fanfarais, būgnais ir pan.

LGBT eitynės Olbanyje, JAV

LGBT eitynės 2006 m. Varšuvoje, Lenkijoje

Miestuose, kuriuose eitynės prarado savo politinį pobūdį, jos tapo LGBT bendruomenės švente-karnavalu. Tarp žygeivių gali būti vaivorykštės spalvų transparantus laikantys šokėjai, spalvingai pasipuošę transvestitai ir kt. Paprastai juos lydi homoseksualių tėvų asociacijų, homoseksualių studentų asociacijų, homoseksualių darbuotojų asociacijų ir kt. atstovai. Rytų Europoje eitynės paprastai būna iš esmės politinis renginys, jų pobūdis yra kitoks (plg. iliustracijas šone).

Eisenos visada vyksta nuo vienos nustatytos vietos iki kitos, dalyviams žygiuojant, šokant ir skanduojant šūkius, kurie gali būti susiję su tais metais taikiniu pasirinkta problema. Dažnai tylos minutė skiriama homofobijos ar AIDS aukoms atminti. Eisena užsibaigia už organizavimą atsakingų asmenų ar visuomenės veikėjų kalbomis.

Eitynių draudimai

Dalyje valstybių, ypač Rytų Europoje, homoseksualų eitynės sukelia didelį tam tikrų visuomenės grupių pasipiktinimą. Pvz., 2001 m. Belgrade eitynių dalyviai buvo užpulti, 2007 m. ir 2008 m. Maskvoje tokios nesankcionuotos eitynės susidūrė su smurtiniu pasipriešinimu, panašūs protestai vyko ir per eitynes 2008 m. Rygoje. Pažymėtina, kad Lietuvoje 2009 m. atlikta apklausa parodė, jog tokioms eitynėms nepritaria 57,8 % apklaustųjų.

Nuo 2000 iki 2010 m. homoseksualų eitynės buvo uždraustos Latvijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Moldovoje, Bulgarijoje, Makedonijoje, Serbijoje ir Lietuvoje. Visais atvejais valdžios institucijos motyvavo siekiu apsaugoti tradicines vertybes, šeimą, visuomenės tvarką ir gerovę. Rusijos ir Lenkijos atveju uždraudus minėtus renginius jie buvo surengti be leidimo. Visose šalyse draudimai panaikinti teismų sprendimais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2007 m. ir 2010 m., išnagrinėjęs atitinkamai Lenkijos ir Rusijos LGBT aktyvistų skundus, abu kartus vienbalsiai nustatė, jog draudimas organizuoti tokio pobūdžio renginius pažeidžia Konvencijos 11, 13 ir 14 straipsnius. Nepaisant to, 2011 m. Maskvos mero administracija eitynes uždraudė dar kartą.

Vilniuje už homoseksualų teises kovojančių organizacijų renginiai buvo drausti 2008 m. Vilniaus mero Juozo Imbraso. Su rimtomis kliūtimis susidūrė ir 2010 bei 2013 metais organizuotos eitynės.

Eitynės Lietuvoje

2010 m. Vilniuje planuotas „Baltic Pride“ eitynes leido Vilniaus meras Vilius Navickas, tačiau Generalinės prokuratūros iniciatyva Vilniaus apygardos administracinis teismas sustabdė leidimo eitynėms galiojimą. Balandžio 7 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas draudimą atšaukė. Homoseksualų eitynės Lietuvoje vyko 2010 m. gegužės 8 d. Apie 300 eitynių dalyvių saugojo maždaug 800 pareigūnų. Eitynių priešininkai dalyvius išplūdo necenzūriniais žodžiais, apmėtė daiktais, įvyko smulkūs susirėmimai su policija. Po eitynių už pareigūnų nurodymų nepaisymą Seimo nariams P. Gražuliui ir K. Uokai pareikšti kaltinimai.

2013 m. Lietuvos gėjų lyga organizavo eitynes Vilniaus Gedimino prospekte. Miesto meras Artūras Zuokas neišdavė leidimo, siūlydamas perkelti veiksmo vietą į atokesnę miesto vietą, kur nors už centro. Organizatoriai padavė savivaldybę į teismą, ir teismas pripažino, kad vieta turi būti suderinta abiejų šalių. Derybos vėl neįvyko ir dėl saugumo neužtikrinimo savivaldybė atsisakė išduoti leidimą žygiuoti miesto centre. Teismas pripažino ir šį draudimą negaliojančiu. Policijos atstovai pripažino, kad jie yra pajėgūs užtikrinti saugumą renginio metu. Vėl įvykęs teismas tik prieš kelias dienas įpareigojo savivaldybę leisti eitynėms vykti centrinėje Vilniaus gatvėje. Eitynėse dalyvavo virš 500 dalyvių (policijos duomenimis, organizatorių skaičiavimu – 800 dalyvių), tarp jų – seimo nariai Marija Aušrinė Pavilionienė, Dalia Kuodytė, Giedrė Purvaneckienė. Už policijos nurodymų neklausimą ir „Stop“ linijos perėjimą buvo sulaikytas ir į areštinę išvežtas parlamentaras Petras Gražulis. Šios eitynės sutapo su Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybai pradžia.