Homo ergaster

Darbštusis žmogus (Homo ergaster) – išnykusi žmonių genties rūšis. Tai dvikojis primatas, priklausantis hominidų šeimai ir žinduolių klasei. Jis pasirodė Afrikoje prieš 1,8 mln. metų dėka Homo habilis arba Homo rudolfensis evoliucijos. Laikomas tarpine grandimi tarp australopiteko ir stačiojo žmogaus (Homo erectus), taip pat kartais aprašomas kaip pitekantropo afrikietiškasis porūšis (homo erectus ergaster). Tačiau vis daugiau tyrinėtojų linkę jį atskirti nuo neafrikiečių žmogaus giminės atstovų, gyvenusių laikotarpyje prieš 1,8–1,5 mln. metų – Homo ergaster egzistavimo laiku.

Suradimo istorija

Turkanos berniuko skeletas

Naujojo hominido fosilijos aptiktos 1971 m. šiaurės Kenijoje, smėlėtame Koobi–Fora kyšulyje rytiniame Turkanos ežero krante. Neblogai išsilaikiusį apatinį žandikaulį antropologai palaikė priklausius stačiajam žmogui, tačiau po detalesnių tyrimų 1975 m. radinį priskyrė naujai rūšiai – darbščiajam žmogui. Čia pat surasta moters kaukolė. Šis radinys viename sluoksnyje su australopiteku (Australopithecus boisei) pirmą kartą paneigė linijinės evoliucijos idėją, pagal kurią nėra galimas dviejų evoliuciškai giminingų rūšių egzistavimas tuo pačiu metu (Leakey, 1976).

1984 m. Kenijoje prie šio ežero rastas apie 13–14 metų paauglio skeletas (išsilaikymas 80–90 %), datuojamas 1,6–1,5 mln. metų amžiumi. Pavadintas Turkanos berniuku (Turkana Boy). Suaugusiems individams būdingas neįprastai didelis ūgis – 180 cm – kur kas didesnis už vėliau gyvenusius Homo heidelbergensis ir neandertaliečius.

Prie Turkanos ežero rasti ir senoviniai suakmenėję pėdsakai, kurių amžius – 1,5 mln. metų. Tai yra ankstyviausias žinomas įrodymas, jog šiuolaikinio žmogaus dvikojai protėviai vaikščiojo kaip žmonės. Nustatyta, kad šiuos atspaudus palikusios pėdos pagal anatomiją beveik nesiskyrė nuo šiuolaikinio žmogaus. Kenijoje rasti Homo ergaster arba ankstyvosios atmainos Homo erectus buvo pirmieji hominidai, kurių ilgos kojos ir sutrumpėjusios rankos atitinka dabartinio protingojo žmogaus (Homo sapiens) kūno proporcijas. Pagal sudarytą skaitmeninį modelį suakmenėję pėdsakai buvo objektyviai palyginti su dabartinių žmonių ir kitų iškastinių hominidų pėdsakais. Homo ergaster pėdos skliautas jau buvo gerai išsivystęs, o kojų pirštai trumpi, panašūs į dabartinių žmonių. Šie požymiai paprastai siejami su gebėjimu vaikščioti dviem kojomis. Čia gyvenusių individų kojų nykščiai buvo nukreipti lygiagrečiai kitiems pirštams – kitaip negu žmoginių beždžionių, kurių atsilošę nykščiai padeda įsikibti į medžių šakas.

Tokio paties amžiaus fosilijų, priklausančių Homo ergaster ir Homo erectus, rasta Tanzanijoje, Etiopijoje, Kenijoje ir Pietų Afrikos Respublikoje.

Gyvensena

Acheulio kultūros įrankiai (kopija)

Gyveno Afrikos savanose ir buvo pirmasis primatas, užsiimantis medžiokle ir rankiojimu. Manoma, jų gyvensena priminė labiau H. Sapiens bendruomeninį gyvenimą nei ankstyvesnių žmonių protėvių. Laikoma, kad jiems buvo būdinga veiklų pasidalijimas tarp lyčių ir monogaminiai santykiai. Sumažėjęs lytinis dimorfizmas įvardijamas to priežastimi. Galėjo būti seniausias homininas, naudojęs ugnį. Sprendžiant iš kaklo slankstelių galėjo būti pirmasis hominas išmokęs reikšti žmogiškus balsus. Nors nėra įrodymu, tačiau spėjama, kad H. Ergaster galėjo turėti gebėjimą naudoti simbolius mintims ar jausmams perteikti vaizduojamajame mene. Kartu su jų palaikais randami Acheulio kultūros įrankiai (ankstyviausi žinomi universalūs akmeniniai rankiniai kirtikliai).