Hermann Sudermann
| Hermanas Zudermanas vok. Hermann Sudermann | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1857 m. rugsėjo 30 d. Macikai, Šilutės valsčius |
| Mirė | 1928 m. lapkričio 21 d. (71 metai) Berlynas, Vokietija |
| Sutuoktinis (-ė) | Klara Laukner |
| Vaikai | Hede |
| Veikla | vokiečių rašytojas ir dramaturgas |
| Žinomas (-a) už | „Kelionė į Tilžę“, „Mikas Bumbulis“ |
 Vikiteka |
Hermann Sudermann |
Hermanas Zudermanas (vok. Hermann Sudermann, 1857 m. rugsėjo 30 d. Macikuose – 1928 m. lapkričio 21 d. Berlyne) – vokiečių rašytojas ir dramaturgas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
H. Zudermano tėvas buvo kilęs iš Nyderlandų ir Šilutėje dirbo aludariu. Jaunasis Hermanas mokėsi privačioje Verdainės mokykloje. 1875 m. baigė Tilžės gimnaziją. Tęsė studijas Karaliaučiaus universitete, kur studijavo istoriją bei filosofiją. 1877 m. persivedė į Berlyno universitetą, uždarbiavo mokydamas turtingųjų vaikus privačiai.
Vėliau nutraukė studijas ir atsidavė žurnalistikai. Ėjo vyriausiojo redaktoriaus pareigas Berlyno liberaliame laikraštyje „Vokietijos laikraštis“ (Das deutsche Reichsblatt).
1891 m. vedė išsiskyrusią rašytoją Klarą Laukner, turėjusią tris vaikus iš pirmos santuokos, gyveno Karaliaučiuje, Drezdene. 1895 m. galutinai apsistojo Berlyne. Susilaukė dukros vardu Hede.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Parašė 20 dramų, keliolika stambių prozos kūrinių. Jo kūryboje vyravo natūralistinis stilius, didelę įtaką jam buvo padaręs prancūzų rašytojas Guy de Maupassant.
1889 m. parašyta drama „Garbė“ (Die Ehre) atnešė jam ne tik tarptautinį pripažinimą, bet nuo to laiko rašytojas tapo žinomas kaip žymiausias vokiečių natūralizmo atstovas, aplenkdamas iki tol viešpatavusį šiame žanre Gerhartą Hauptmaną. Savo dramoje jis negailėjo įmantriai pakritikuoti biurgerišką visuomenę, pavyzdžiu imdamas patirtį, sukauptą studentaujant.
Tačiau rašytojas negali būti priskiriamas tradiciniams vokiečių natūralistams, nes jo kūriniuose jaučiama prancūzų dramaturgų įtaka, naudojant daug dialogų tekstuose, kurie galėjo būti, o vėliau ir buvo adaptuoti scenai. Savo laikmetyje jis buvo populiariausias teatro kūrinių autorius, rašytojo dramos buvo pamėgtos Vokietijos scenose, nors kritikos joms nebuvo vengiama.
Sumaniai vaizduodamas savo gimto krašto vietas ir žmones „Lietuviškose apysakose“ (Litauische Geschichten, 1917 m.), rašytojas dar kartą pasiekia apogėjaus viršūnę. Šis kūrinys buvo dedikuotas Šilutės kultūros rėmėjui Hugo Šojui. Novelės „Kelionė į Tilžę“, „Mikas Bumbulis“, „Jonas ir Erdmė“ yra H. Zudermano meistriškumo viršūnė.
Įamžinimas Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1936 m. Šilutėje pastatytas paminklas H. Zudermanui. Paminklu rūpinosi Hugo Šojus: jis padovanojo žemės sklypą, apsodino skverelio taką rašytojo mėgstamais medžiais – beržais. Skulptorius – Erichas Šmitas Kestneris. Paminklas sovietmečiu buvo nugriautas, jo vietoje pastatytas obeliskas sovietiniams kariams. Atgimimo metais Šilutės H. Zudermano visuomeninio literatų klubo narių iniciatyva paminklas atstatytas. Tai pilko marmuro biustas ant 2 metrų aukščio postamento; paminklas atkurtas Berlyne, skulptoriaus H. Hacke.
Režisierius Arūnas Žebriūnas pagal Sauliaus Šaltenio scenarijų 1981 m. pastatė vaidybinį filmą „Kelionė į rojų“, – novelės pavadinime esančio žodžio „Tilžė” sovietiniais metais neleido minėti.
Klaipėdoje nuo 1992 m. veikia Hermano Zudermano vardu pavadinta gimnazija, skirta vokiečių kilmės moksleiviams.