Verdainė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Verdainė
Verdainiai 01.jpg
Verdainė

Verdainė
Koordinatės 55°20′10″š. pl. 21°31′01″r. ilg. / 55.336°š. pl. 21.517°r. ilg. / 55.336; 21.517 (Verdainė)Koordinatės: 55°20′10″š. pl. 21°31′01″r. ilg. / 55.336°š. pl. 21.517°r. ilg. / 55.336; 21.517 (Verdainė)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Šilutės rajono savivaldybės vėliava Šilutės rajono savivaldybė
Seniūnija Šilutės seniūnija
Gyventojų skaičius 53 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Vérdainė
Kilmininkas: Vérdainės
Naudininkas: Vérdainei
Galininkas: Vérdainę
Įnagininkas: Vérdaine
Vietininkas: Vérdainėje

(vok. Werden, Werdenberg)

Verdainė  – kaimas Šilutės rajone, 1 km į pietryčius nuo Šilutės, prie Šilutė-Pagėgiai geležinkelio, Šilutė-Jurbarkas kelio; iš pietryčių prieina Gaidelių miškas. Verdainė ribojasi su Šilutės miestu, Barzdūnų, Macikų, Armalėnų, Kirlikų kaimais.

Verdainėje yra dvejos evangelikų liuteronų senosios kapinės ir Vėžaičių kapinynas (1997 ir 2000 m. įtraukti į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registrą). Atnaujinta Šilutės evangelikų kapinių koplyčia.

Verdainės kaimo teritorijoje gyventa I tūkstantmetyje; kaime esančiame Vėžaičių kapinyne, kurį 18911893 m. tyrinėjo vokiečių archeologas Adalbertas Becenbergeris (1851–1922), vėliau – gydytojas Erichas Šojus (1876–1929), 1999 m. – L. Tamulynas: rasti V–XIII a. kapai (ištirta apie 900 kapų); dalis radinių saugomi Šilutės muziejuje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Istoriniuose šaltiniuose Verdainė minima XIII a.; buvo kryžiuočių sunaikinta; XVI a. pirmoje pusėje vėl atsistatė. 1540 m. Verdainėje gyveno 27 šeimos. 1566 m. Verdainėje pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia, veikė karčema. Verdainė tapo gana didelės parapijos centru (apėmė Saugų, Vileikių, Ramučių apylinkes). 1588 m. prie bažnyčios įsteigta parapijinė mokykla (veikė iki 1944 m.). 1616 m. Verdainėje minima antroji karčema; XVII a. Verdainėje įsikūrė nuo religijos persekiotojų pabėgusių škotų, kurių tarpe buvo vokiečių filosofo I. Kanto prosenelis Richard Kant; jis Verdainėje įsigijo vieną iš buvusių smuklių, laikė viešnamį (apie 1667 m.). 1702 m. veikė vandens malūnas su dviem girnomis, 1740 m. prie jo buvo pastatytas vėjo malūnas. 1718 m. pastatyta nauja bažnyčia. 1757 m. Rusijos kariuomenė Verdainėje sudegino bažnyčios trobesius, vandens malūną, apiplėšė bažnyčią, sunaikino joje vargonus, suolus, 1773 m. pastatytas vandens malūnas su 3 girnomis. 1827 m. Verdainėje buvo biblioteka. 1847 m. pastatyta nauja mūrinė Verdainės bažnyčia (joje 19501974 m. veikė sovietų įkurtas linų šiaudelių apdirbimo fabrikas). 1858 m. dalis Verdainės prijungta prie Šilokarčemos. 1897 m. prie Verdainės kaimo prijungtas Vėžaičių kaimas (vok. Weszaiten). 1910 m. Verdainės kaimo didesnioji dalis sujungta su Šilokarčema.

Po II pasaulinio karo Verdainės kaime iš esmės pasikeitė gyventojai. 2003 m. Verdainėje buvo 8 ūkiai, kurie laikė galvijus (8 vienetus).

Administracinis-teritorinis pavaldumas
sovietmetis Jonaičių apylinkė (1968–1973 m. jos centras)
19951997 m. Jonaičių seniūnija
1997 Šilutės seniūnija


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2011 m.
1905 m. 1925 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[2] 1979 m.sur. 1987 m.[3] 2001 m.sur. 2011 m.sur.
273 303 156 107 76 57 56 53


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Verdainė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 716 psl.
  3. Verdainė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 487 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]