Henrikas Mickevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Henrikas Mickevičius
Henrikas Mickevicius by Augustas Didzgalvis.jpg
Gimė: 1954 m. rugpjūčio 19 d. (65 metai)
Vilnius, Lietuva
Tautybė: lietuvis
Sutuoktinis(-ė): Sprouse
Vaikai:

2

Veikla: teisininkas
Sritis: žmogaus teisės
Organizacijos: Žmogaus teisių stebėjimo institutas
Pareigos: direktorius
Alma mater: Vilniaus universiteto Teisės fakultetas

Henrikas Mickevičius (g. 1954 m. rugpjūčio 19 d.) – teisininkas, Europos Sąjungos teisės ir žmogaus teisių ekspertas. Nuo 2015 m. Jungtinių Tautų Pagrobimų ir priverstinių dingimų darbo grupės (angl. United Nations Working Group on Enforced or Involuntary Disappearances) narys.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1980 m. baigė teisę Vilniaus universiteto Teisės fakultete (specializacija – baudžiamoji teisė ir baudžiamasis procesas). 1980–1981 m. LSSR teisingumo ministerijos Teismų departamento konsultantas. 1981–1987 m. Vilniaus Lenino rajono teismo teisėjas. 1987–1989 m. gamybinio susivienijimoSigma“ juridinio skyriaus viršininkas. 1989–1999 m. advokatas. [1]

1994 m. baigė podiplomines (LL.M.) studijas Dickinson teisės mokykloje (Pensilvanija, JAV) ir Džordžo Vašingtono universitete (Vašingtonas, JAV), atliko praktiką Jungtinių Tautų Žmogaus teisių centre (Niujorkas), 1998 m. – 3 mėnesių praktiką Europos Žmogaus Teisių Teisme (Strasbūras). 1997 - 1998 m. dėstė VDU Teisės institute. 1997–1999 m. Atviros Lietuvos fondo teisės programos koordinatorius. 1999–2003 m. Atviros visuomenės instituto teisės konsultantas-programos vadovas (Budapeštas, Vengrija). 2003–2013 m. Žmogaus teisių stebėjimo instituto steigėjas ir direktorius. [2] 2007 m. dėstė VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Nuo 2013 m. – Žmogaus teisių stebėjimo instituto steigėjas ir Vyriausias patarėjas. 2013 m. dekano kvietimu dėstė Duke’o universiteto teisės mokykloje (JAV). 2015–2016 m. – vizituojantis Emory Universiteto Teisės mokyklos (JAV) profesorius.

Nuo 2007 m. buvo Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos nariu, nuo 2011 m. Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos narys. [3][4] Nuolatinis Europos Tarybos, ESBO, JTO bei kitų tarpvalstybinių ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų ekspertas; reguliariai ruošia bei įgyvendina seminarus Gruzijos, Rusijos, Baltarusijos, Serbijos, Armėnijos, Azerbaidžano, Moldovos, Lietuvos teisėjams, prokurorams, advokatams ir nevyriausybinių organizacijų atstovams, dalyvauja kituose tarptautiniuose projektuose. Daugelio analizių, komentarų, apžvalgų, ataskaitų ir kitų dokumentų rengėjas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]