Gamybinis susivienijimas
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Gamybinis susivienijimas (G/S, GS) – specializuotas gamybinis ūkinis kompleksas; kelios giminingos pagal veiklos sritį įmonės, turinčios bendrą vadovybę. Į G/S sudėtį gali įeiti fabrikai, gamyklos, mokslo tyrimų (institutai), planavimo, konstravimo, technologinės organizacijos, kitos struktūros, kurias sieja gamybiniai tarpusavio ryšiai ir centralizuota pagalbinė arba aptarnaujamoji gamyba. Gamybinis susivienijimas veikia ūkiskaitos pagrindais. Turi teisinį subjektiškumą (juridinis asmuo) (kaip ir, pvz., gamybinis kooperatyvas, akcinė bendrovė ir kt.), tačiau jį sudarantys gamybiniai vienetai – paprastai nėra juridiniai asmenys (TSRS teisėje šie vienetai nebuvo valstybinės gamybos įmonės).
Formos, rūšys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal nuosavybės formą – valstybinis, kooperatinis, mišrus.
Pagal centralizuotumą, struktūrų savarankiškumą:
- centralizuotas,
- iš dalies centralizuotas: dalinis ūkinis padalinių savarankiškumas,
- decentralizuotas: padaliniai – juridiniai asmenys, būdingas operacinis ūkinis savarankiškumas,
kombinuoto valdymo.
Rūšys – mokslinis gamybinis susivienijimas, pramoninis susivienijimas, technologinis susivienijimas ir kt.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gamybiniai susivienijimai pradėti kurti TSRS 1961 m. Lvove (Ukraina), vėliau Maskvoje, Leningrade ir kitur. Tai buvo firmos, dažniausiai kuriamos gamybinių tarpusavio ryšių tarp smulkių įmonių bei cechų pagrindu. 1976 metais juose pagaminta 24 proc. realizuotos pramonės produkcijos.
Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvos TSR buvo įkurti bei veikė įvairūs gamybiniai susivienijimai.
1962 m. įsteigtas Vilniaus siuvimo įmonių susivienijimas „Lelija“. Didžiausi – skaičiavimo technikos – „Sigma“ (1965 m.), elektros variklių – „Elfa“ (1967 m.); chemijos pramonėje – G/S „Azotas“).
1977 m. Lietuvoje buvo 69 gamybiniai susivienijimai (lengvoji pramonė – 14, maisto pramonė – 17).
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III tomas, 605 psl.