Kuldža
Kuldža 固勒扎, غۇلجا | |
---|---|
Geležinkelio stotis | |
Laiko juosta: (UTC+8) | |
Valstybė | Kinija |
Provincija | Sindziangas |
Prefektūra | Ilio kazachų autonominė prefektūra |
Gyventojų | 778 047 |
Plotas | 616 km² |
Tankumas | 1 263 žm./km² |
Altitudė | 640 m |
Vikiteka | Kuldža |
Kuldža (uig. غۇلجا = Ƣulja, kin. 固勒扎, pinyin: gùlèzhā) arba Jiningas (kin. 伊宁, pinyin: Yīníng) – miestas Kinijos Liaudies Respublikoje, šiaurės Sindziange, prie Ilio upės, 70 km nuo Kazachstano sienos. Ilio kazachų autonominės prefektūros centras, turi apskrities lygio padėtį. Žemės ūkio regiono prekybinis centras (gyvulių auginimas, prekyba arbata, vaisiais). Apylinkėse kasama geležies rūda, uranas, akmens anglis. Maisto, odos, tekstilės pramonė, kilimų gamyba[2]. Praeina Urumčio–Almatos geležinkelis, keliai į Čarklyką, Chorgosą (prie Kazachstano sienos), Šanchajų. Yra oro uostas. Veikia muziejus.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]XIII–XV a. teritorija priklausė Čagatajaus chanatui. Valdant Džungarų chanatui netoliese buvęs Almalyko miestas tapo jo sostine. XVIII a. kinai įkūrė netoli Šuidungo tvirtovę. XIX a. Kuldža vadintas visas kraštas prie Ilio upės, čia vykdavo susirėmimai tarp rusų ir jų remiamų uigūrų sukilėlių bei kinų. 1864–1881 metais gyvavo Ilio sultonatas dar vadintas Kuldžos sultonatu, kurio sostine buvo Kuldža. Tai buvo Rusijos protektoratas. Vėliau rusai ir kinai pasidalino sultonato teritoriją tarpusavyje. Kuldža atiteko Kinijai. Rusijai atiteko labiau į vakarus buvusios teritorijos.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Yīníng Shì, citypopulation.de
- ↑ Кульджа,Большая советская энциклопедия, T. XIII (Конда—Кун). – Москва: Советская энциклопедия, 1973
|