Pereiti prie turinio

Gudžionių piliakalnis

Koordinatės: 55°05′43.8″ š. pl. 24°19′35.6″ r. ilg. / 55.095500°š. pl. 24.326556°r. ilg. / 55.095500; 24.326556
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gudžionių piliakalnis
[[Image:|250px]]
Gudžionių piliakalnis
Gudžionių piliakalnis
Koordinatės
55°05′43.8″ š. pl. 24°19′35.6″ r. ilg. / 55.095500°š. pl. 24.326556°r. ilg. / 55.095500; 24.326556
Vieta Jonavos rajonas
Seniūnija Šilų seniūnija
Aukštis 30 m
Plotas 70 x 56
Priešpilis gyvenvietė
Naudotas I tūkstantmetis
Žvalgytas 1971
Tirtas 1975 m.

Gudžionių piliakalnis su gyvenviete (A276KP) – piliakalnis Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje, prie Gudžionių kaimo (Šilų seniūnija), į vakarus nuo Lokio ir Neries santakos, jų dešiniuosiuose krantuose.

3D modelis

Piliakalnį iš pietų juosia Neries, iš šiaurės ir rytų - Lokio slėniai ir daubos. Į vakarus tęsiasi aukštuma. Šlaitai nuo Neries pusės statūs, iki 30 m aukščio, kiti žemesni. Nuo vakarų pusėje esančios aukštumos piliakalnis atskirtas grioviu ir už jo supiltu pylimu. Apardytas ariant, dabartinis aukštis nuo griovio dugno 2,5 m. Piliakalnio aikštelė ovali, 70 x 56 m dydžio, su kultūrinio sluoksnio žymėmis. Piliakalnio vakarinėje papėdėje yra senovės gyvenvietės liekanų.

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1971 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, 1975 m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai.[1] Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

Aplinkiniai piliakalniai

Stašaičių piliakalnis 20 km Sangailų piliakalnis 23 km
Paberžės piliakalnis 2,5 km
Ukmergės piliakalnis 31 km
Sukinių piliakalnis 22 km
Lepšiškių piliakalnis 20 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Sližių piliakalnis 18 km
Karmėlavos piliakalnis 20 km
Dubių piliakalnis 1 km
Mūro Strėvininkų piliakalnis 38 km
Bijautonių piliakalnis 31 km
Padaigų piliakalnis 7 km
  1. Gintautas ZabielaGudžionių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 263 psl.
  • Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2.
  • Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2.