Sližių piliakalnis
Sližių piliakalnis | |||
---|---|---|---|
Koordinatės |
|
||
Vieta | Ukmergės rajonas | ||
Seniūnija | Veprių seniūnija | ||
Aukštis | 31 m | ||
Plotas | 19x20 | ||
Naudotas | I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia | ||
Žvalgytas | 1921, 1936, 1970 | ||
Registro Nr. | AR1274 / 3551 / A1206 |
Sližių piliakalnis, Papiliakalnis – piliakalnis Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, Sližių kaime, Veprių seniūnijoje. Pasiekiamas keliu Kultuvėnai (Samantonys) – Šmulkštai, Sližių kaimo pietiniame gale, prieš didesnį kelio posūkį į kairę pietryčiuosna pasukus lauko keliuku į dešinę vakarų kryptimi, pavažiavus iki pirmos sodybos dešinėje 430 m – yra už jos į šiaurės vakarus, lauko krašte.
Piliakalnis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Širvintos dešiniajame krante. Aikštelė trikampė, orientuota šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 19 m ilgio, 20 m pločio pietryčių krašte. Čia supiltas 35 m ilgio, 1 m aukščio, 12 m pločio pylimas (jo vidinėje pusėje yra daug molio tinko) 2,5 m aukščio išoriniu šlaitu. Šlaitai statūs, iki 31 m aukščio.
Pylimas ir aikštelė apardyti bulviarūsių, aikštelės pietvakarių dalis nugriuvusi į Širvintą. Piliakalnis apaugęs smarkiai praretintais lapuočiais.
Tyrimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1921 m. ir 1936 m. piliakalnį žvalgė Petras Tarasenka, 1970 m. – Istorijos institutas.[1] Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio antrąja puse - II tūkstantmečio pradžia. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 15000 m².
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
Piliakalnių piliakalnis (Jonava) 14 km | Sukinių piliakalnis 6 km | Vaitkuškio piliakalnis 11 km | |||||||||
Dubių piliakalnis 3 km |
|
Totoriškio piliakalnis 10 km | |||||||||
Padaigų piliakalnis 11 km | Mančiūnų piliakalnis 23 km | Mančiušėnų piliakalnis 4 km |
Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 153 (Nr. 675).
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 195.
- Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC archyvas. F.1. Ap.1. B. 47 (buv. 68). P.263-273.
- Petras Tarasenka. Ieškojimai Neries ir Šventosios santeklyje // Mūsų senovė. Tilžė, 1922. P.577-579.
- Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, p. 235.
- Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 190-191.