Sukinių piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sukinių piliakalnis
Sukinių piliakalnis.JPG
Piliakalnio papėdėje

Sukinių piliakalnis
Koordinatės
55°9′1″ š. pl. 24°38′15.9″ r. ilg. / 55.15028°š. pl. 24.637750°r. ilg. / 55.15028; 24.637750Koordinatės: 55°9′1″ š. pl. 24°38′15.9″ r. ilg. / 55.15028°š. pl. 24.637750°r. ilg. / 55.15028; 24.637750
Savivaldybė Ukmergės rajonas
Seniūnija Pabaisko seniūnija
Aukštis 30 m
Plotas 37x30
Naudotas II tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas 1921, 1936, 1970
Registro Nr. AR1267 / 24158, 24159, 3544 / A1196K

Sukinių piliakalnis su gyvenviete, Pilaitė – piliakalnis (Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1267; unikalus objekto MC kodas 3544; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A1196K) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 24159) Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo Sukinių, Pabaisko seniūnija. Pasiekiamas keliu Paupliai – Knyzlaukis, nusileidus į Šventosios slėnį, pervažiavus Žuvintę pasukus į dešinę pietuosna ir paėjus 500 m per užželiančius laukus bei miškelį (jame yra upelio griova) – yra kairėje rytuose nuo sodybos griuvėsių, Žuvintės dešiniajame krante.

2014 m. buvo tvarkoma piliakalnio aplinka: įrengiama sustojimo aikštelė, rodyklės.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Šventosios kairiojo kranto aukštutinės terasos kampe, Žuvintės dešiniajame krante. Aikštelė ovali, pailga rytų – vakarų kryptimi, 37x30 m dydžio. Joje rasta žiestos keramikos, akmenų grindinių. Aikštelės rytiniame krašte supiltas 3 m aukščio, 17 m pločio pylimas (supiltas per 2 kartus), kurio išorinis 5,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 17 m pločio, 1 m gylio griovį. Vakariniame šlaite, 8 m žemiau aikštelės yra 10 m pločio trikampė terasa. Šlaitai statūs, 30 m aukščio, viršutinėje 8 m aukščio dalyje statinti.

Piliakalnis apardytas arimų, pylimas iškasinėtas duobėmis, jos užpiltos 1999 m. Aikštelė dirvonuoja, šlaitai apaugę lapuočiais.

Šiaurinėje papėdėje, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1921 m. ir 1936 m. piliakalnį žvalgė Petras Tarasenka, 1970 m. – Istorijos institutas. [1] Piliakalnis datuojamas II tūkstantmečio pradžia. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 34 000 m².

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Piliakalnių piliakalnis (Jonava) 12 km Saliečių piliakalnis 14 km Vaitkuškio piliakalnis 11 km Blank-50px.png
Paberžės piliakalnis 20 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Parijos piliakalnis 14 km
Sližių piliakalnis 6 km Mančiušėnų piliakalnis 9 km Totoriškio piliakalnis 7 km

Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 195.
  • Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998–1999 metais, leidimo metai 2000, p. 98-99.
  • Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC A. F.1. Ap. 1. B.47 (buv. B.68). P.274-284.
  • Pabaiskas / Sakalas // Šaltinis (Seinai). 1910. Nr. 40. P.638.
  • Kultūros paminklų enciklopedija: Rytų Lietuva II. V., 1998. P.113.
  • Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 192–193.
  • Petras Tarasenka. Ieškojimai Neries ir Šventosios santeklyje // Mūsų senovė. Tilžė. 1922. T. I. Kn. 4–5, p. 588.
  • Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas, 1928, p. 239.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 158 (Nr. 698)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]