Mūro Strėvininkų piliakalnis
| Mūro Strėvininkų piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Mūro Strėvininkų piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kaišiadorių rajonas | ||
| Seniūnija | Žiežmarių seniūnija | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis | ||
| Žvalgytas | 1971, 2008 | ||
| Registro Nr. | AR322/23723, 23724, 5040/A318K[1] | ||
Mūro Strėvininkų piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 23724) Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Mūro Strėvininkų, Žiežmarių seniūnija. Pasiekiamas keliu Bačkonys – Liutonys Bačkonyse pasukus į dešinę pietvakariuosna link Mūro Strėvininkų užtvankos - važiuoti 900 m, piliakalnis yra prieš pat užtvanką.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis įrengtas Strėvos kairiajame krante buvusioje kalvoje, iš šiaurės, rytų ir pietų apjuostoje upės slėnio. Pietvakariuose piliakalnis siekė aukštumą, nuo kurios buvo atskirtas grioviu ir pylimu. Piliakalnio pietvakarinę dalį su visais čia buvusiais gynybiniais įrenginiais sunaikino XX a. 6 dešimtmetyje ties piliakalniu pastatyta hidroelektrinė ir iškastas naujas kanalas. Duomenų apie piliakalnio išvaizdą iki hidroelektrinės statybos nėra. Dabar išlikusi aikštelė trapecinė, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 23 m ilgio ir 20 m pločio rytinėje pusėje bei 8,5 m pločio vakariniame gale, kurios pietvakarių gale dar žymus 0,5 m aukščio, 12 m pločio pylimo kraštas. Šiaurės vakariniame piliakalnio šlaite, 4 m žemiau aikštelės yra 3 m pločio terasa, nuolaidėjanti į šiaurę. Šlaitai statūs, 16 m aukščio.
Aikštelės vakarinė dalis nuplauta upės, pati aikštelė ardoma čia esančios prastai prižiūrimos poilsiavietės (šiaurės rytų krašte stovi medinė pavėsinė). Šlaitai apaugę lapuočiais, pietvakariniame šlaite link kanalo veda cementiniai laiptai. Piliakalnis minimas ir Strėvininkų vardu.
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 20 000 m².
Į vakarus nuo piliakalnio 1,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1971 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas.[2]
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Bijautonių piliakalnis 12 km | Tartoko piliakalnis 25 km | Mančiūnų piliakalnis 12 km Žaslių piliakalnis 10 km |
| |||||||
| Burčiakų piliakalnis 15 km Maisiejūnų piliakalnis 15 km |
|
Kalninių Mijaugonių piliakalnis 6 km Elniakampio piliakalnis 30 km | |||||||||
| Buivydonių piliakalnis 9 km Pridotkų piliakalnis 10 km |
Balceriškių piliakalnis 4 km Beižionių piliakalnis 12 km |
Pipiriškių piliakalnis 18 km Žuvyčių piliakalnis 12 km | |||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Objekto Nr. 5040 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 112 (Nr. 458).
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.120.
- Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC A. F.1. Ap.1. B.25. P.386-387.
- S. Buchaveckas. Strėva. - V., 1985. P.51.
- Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. V., 1989. T.1. - P.492.
- Jurgita Žukauskaitė. Budelių, Migonių, Mūro Strėvininkų, Palapainio (Vilūnų), Paparčių piliakalnių (Kaišiadorių r.) aplinkos 2008 m. žvalgomųjų archeologinių tyrinėjimų ataskaita. Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka.