Ukmergės piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Ukmergės piliakalnis
Ukmerges piliakalnio valstybes paminklo zenklo liekanos.JPG
Ukmergės piliakalnio valstybės paminklo ženklo liekanos

Ukmergės piliakalnis
Koordinatės
55°14′58.6″ š. pl. 24°46′6.8″ r. ilg. / 55.249611°š. pl. 24.768556°r. ilg. / 55.249611; 24.768556Koordinatės: 55°14′58.6″ š. pl. 24°46′6.8″ r. ilg. / 55.249611°š. pl. 24.768556°r. ilg. / 55.249611; 24.768556
Savivaldybė Ukmergės rajonas
Seniūnija Ukmergė
Aukštis 16 m
Plotas 26x30
Priešpilis 120x40
Naudotas XIV a.XV a. vidurys
Žvalgytas 1836, 1970
Tirtas 2003 m.
Registro Nr. AR1262 / 3539 / A1193
Mindaugo pilys

Ukmergės piliakalnispiliakalnis (Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1262; unikalus objekto MC kodas 3539; registro iki 2005 m. balandžio 19 d. Nr. A1193) Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, Ukmergėje. Pasiekiamas iš Vilniaus gatvės prieš tiltą per Šventąją miesto centre pavažiavus į kairę rytų kryptimi Paupio gatve 100 m – yra kairėje šiaurėje.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis tai kalva Šventosios dešiniajame ir Ukmergėlės kairiajame krante, netoli jų santakos. Aikštelė ovali, orientuota vakarų – rytų kryptimi, 26 m ilgio, 30 m pločio. Ji apjuosta 85 m ilgio, 1-4 m aukščio, 11-24 m pločio pylimu, kuris neišlikęs šiaurinėje pusėje, o aukščiausias rytinėje dalyje. Šlaitai statūs, 16 m aukščio.

Piliakalnis apardytas duobių, šlaitai nuo XIX a. pradžios slinko, ypač iš šiaurinės pusės, erozija sustabdyta 19931995 m. Piliakalnyje 1836 m. spalio 15 d. aptikti vienas virš kito sudėti medžiai, keleriais metais anksčiau – šulinio rentinys ir medinis kastuvas. Apaugęs retais lapuočiais medžiais, pietvakariniame ir šiauriniame šlaituose įrengti laiptai, pylimo šiaurės rytų šlaitas kiek eroduoja.

200 m į pietvakarius nuo piliakalnio, Ukmergėlės (Vilkmergėlės) dešiniajame krante yra Pilies Kalnu vadinamas Šventosios dešiniojo kranto aukštumos kyšulys (N55°14’55.0„; E24°46’55.3“) – greičiausiai piliakalnio papilys. Jo aikštelė ovali, pailga rytų – vakarų kryptimi, 120x40 m dydžio. Pietinis ir rytinis šlaitai statūs, 10-20 m aukščio, šiaurinis ir vakarinis – nuolaidūs, 2-3 m aukščio.

Pilies Kalnas labai apardytas jam nuo XVI a. pakliuvus į miesto teritoriją.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1970 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. [1] Pietinėje ir rytinėje piliakalnio papėdėse, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 2003 m., kurioje rasta žiestos keramikos. Piliakalnis datuojamas XIV a.XV a. viduriu. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 12000 m².

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnyje stovėjo Vilkmergės pilis. Jos apylinkes Livonijos ordinas niokojo 1333 m., 1364 m. vasario mėnesio pradžioje, 1365 m. rugpjūčio 15 d., 1373 m. rugpjūčio 22 d., 1378 m. vasario viduryje. Pilis užimta buvo, rodos, tik 1385 m. gegužės mėnesį, ją netikėtai užklupus kryžiuočių remiamam Sudimantui. 1388 m. rugsėjo mėnesį pilį, artėjant kryžiuočiams, sudegino jos gynėjai. Vėliau ji atstatyta, nes kryžiuočių buvo vėl užimta 1391 m. rugpjūtį. Po to Vilkmergės pilis vėl atstatyta, nes minima 1398, 1410, 1412, 1415, 1424, 1425, 1434 ir 1435 m., o 1597 m. minimos pilies teismo knygos.

Ukmergės piliakalnis šiaurės pusės

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Saliečių piliakalnis 8 km Levaniškių piliakalnis 36 km Šeimyniškėlių piliakalnis 39 km
Zujų piliakalnis 6,5 km
Blank-50px.png
Normainių piliakalnis 32 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Berzgainių piliakalnis 18 km
Juodausių piliakalnis 4 km
Sukinių piliakalnis 13 km Vaitkuškio piliakalnis 5 km
Kernavės piliakalniai 40 km
Parijos piliakalnis 13 km
Gedimino pilis 69 km

Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną


Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 170–171 (Nr. 761)
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.194.
  • Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais, leidimo metai 2000, p. 112–114.
  • Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC A. F.1. Ap. 1. B.84 (buv. 66). P.1-5, 9, 48.
  • F. Dubois de Montepereux. Forts et mardelles //Annoire de voyages et de la geographie pour l’annee 1847. Paris, 1847. P.134-135.
  • F. Wilczynski. Wędrowka do gor Utenesa, ksiązięcia Litwy, zalozyciela Uciany // Tygodnik Petersburski.
  • Lietuvos piliakalniai: atlasas. Vilnius, 2005, t. 3, p. 196–199.
  • Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899, c. 108.
  • Petras Tarasenka. 1922. Ieškojimai Neries ir Šventosios santeklyje // Mūsų senovė. Tilžė. T. I. Kn. 4–5, p. 577–578.
  • Motiejus Valančius. Pasakojimas Antano Tretininko // Raštai. Vilnius. 1972. T. I, p. 363.
  • Tomas Baranauskas. Lietuvos medinės pilys rašytinių šaltinių duomenimis // Lietuvos archeologija. Vilnius. 2003. T. 24, p. 68, 96-97.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Wikimedia alt gold.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.