Glicinas
| Glicinas | |
|---|---|
  
| |
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| Aminoetano rūgštis | |
| CAS numeris | 56-40-6 |
| PubChem | 750 |
| Cheminė formulė | HO2CCH2NH2 |
| Molinė masė | 75,07 g/mol |
| SMILES | NCC(O)=O |
| Rūgštingumas (pKa) | |
| Bazingumas (pKb) | |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | |
| Išvaizda | |
| Lydymosi t° | |
| Virimo t° | |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | |
| Tirpumas H2O | |
| Šiluminis laidumas | |
| log P | |
| Garavimo slėgis | |
| kH | |
| Kritinis santykinis drėgnumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Biotinkamumas | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| ES klasifikacija | |
| NFPA 704 | |
| Žybsnio t° | |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| R-frazės | |
| S-frazės | |
| LD50 | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | |
| Dipolio momentas | |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| ΔfH |
|
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi grupė | |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingos grupės | |
Glicinas (Gly arba G), pagal IUPAC aminoetano rūgštis – viena iš dvidešimties dažniausiai baltymuose randamų aminorūgščių.[1] Tai pati paprasčiausia tokia aminorūgštis, savo funkcinėje grupėje turinti tik vandenilio atomą. Šis atomas leidžia aminorūgščiai gerai „pritapti“ tiek hidrofilinėje, tiek ir hidrofobinėje aplinkoje.[2]
Žmogus sugeba šią aminorūgštį sintetinti pats, iš serino, tačiau taip pagaminama tik apie 85% reikiamo kiekio. Todėl glicinas yra „pusiau nepakeičiama“ aminorūgštis kurią reikia gauti taip pat ir su maistu.[3] Daugelis žinduolių, bet ne žmogus, gali susintetinti gliciną ir iš treonino.[2] Sergant diabetais, nutukimu neretai stebimas per mažas glicino kiekis.[2] Glicino papildai neretai žinomai efektyvūs pagerinant žmonių bei gyvūnų sveikatą.[4] Paties organizmo sintetinamo glicino nepakanka taip pat ir daugeliui kitų žinduolių bei paukščių.[4]
Nors gliciną galima gauti skaidant baltymus, tai nelabai verta, nes jis pigiau ir efektyviau pagaminamas cheminiais būdais.[5]
Dar 1970 m. glicino buvo rasta meteorituose.[6] Glicino asteroide rado ir Rosetta.[7]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Nomenclature and Symbolism for Amino Acids and Peptides“. IUPAC-IUB Joint Commission on Biochemical Nomenclature. 1983. Suarchyvuotas originalas 2008-10-09. Nuoroda tikrinta 2018-03-05.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Alves, A., Bassot, A., Bulteau, A. L., Pirola, L., & Morio, B. (2019). Glycine Metabolism and Its Alterations in Obesity and Metabolic Diseases. Nutrients, 11(6), 1356. https://doi.org/10.3390/nu11061356
- ↑ Meléndez-Hevia, E., de Paz-Lugo, P., Cornish-Bowden, A. et al. A weak link in metabolism: the metabolic capacity for glycine biosynthesis does not satisfy the need for collagen synthesis. J Biosci 34, 853–872 (2009). https://doi.org/10.1007/s12038-009-0100-9
- ↑ 4,0 4,1 Razak, M. A., Begum, P. S., Viswanath, B., & Rajagopal, S. (2017). Multifarious Beneficial Effect of Nonessential Amino Acid, Glycine: A Review. Oxidative medicine and cellular longevity, 2017, 1716701. https://doi.org/10.1155/2017/1716701
- ↑ Okafor, Nduka (2016-03-09). Modern Industrial Microbiology and Biotechnology (anglų). CRC Press. ISBN 9781439843239.
- ↑ Kvenvolden, Keith A.; Lawless, James; Pering, Katherine; Peterson, Etta; Flores, Jose; Ponnamperuma, Cyril; Kaplan, Isaac R.; Moore, Carleton (1970). „Evidence for extraterrestrial amino-acids and hydrocarbons in the Murchison meteorite“. Nature. 228 (5275): 923–926. Bibcode:1970Natur.228..923K. doi:10.1038/228923a0. PMID 5482102. S2CID 4147981.
- ↑ European Space Agency (2016-05-27). „Rosetta's comet contains ingredients for life“. Nuoroda tikrinta 2016-06-05.
| ||||||||
|
Šis straipsnis apie chemiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |