Giluičių piliakalnis

Koordinatės

54°22′18″ š. pl. 23°35′49.6″ r. ilg. / 54.37167°š. pl. 23.597111°r. ilg.

Vieta

Alytaus rajono savivaldybė

Seniūnija

Simno seniūnija

Aukštis

10 m

Plotas

12x15

Priešpilis

gyvenvietė

Naudotas

I tūkstantmetis

Žvalgytas

1954

Tirtas

1983 m.

Registro Nr.

AR1615/22625, 16273, 22626/A91K1P

Giluičių piliakalnis ir gyvenvietė – piliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 22626) Alytaus rajono savivaldybės Giluičių kaime, Simno seniūnija 1,7 km į pietvakarius nuo Giluičio ežero, Kriaušio upelio kairiajame krante. Respublikinės reikšmės archeologinis paminklas. Pasiekiamas iš plento Simnas – Kalvarija Giluičių sankryžoje pasukus į kairę pietuosna link Šarkiškių, už 950 m – į kairę ir 250 m link sodybos – yra 100 m į šiaurės rytus nuo jos.

Piliakalnis

Iš šiaurės rytų ir pietų piliakalnį juosia upelio slėnis. Šlaitai statūs, apie 10 m aukščio. Viršūnės aikštelė 12–15 m skersmens, jos vakarinį kraštą juosia 4 m aukščio pylimas. Į vakarus ir šiaurės vakarus nuo piliakalnio yra senovinės gyvenvietės liekanų.

Tyrimai

1954 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.^[1] 1983 m. Alytaus kraštotyros muziejus ištyrė (vadovas Eugenijus Svetikas) 65 m² senovinės gyvenvietės plotą, rado I tūkstantmečio 0,2-1,3 m storio kultūrinį sluoksnį. Rasta degėsių, apdegusio molio, akmenų grindinys, lipdytinės grublėtu ir gludintu paviršiumi keramikos. Gyvenvietėje gyventa pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje. Radinius saugo Alytaus kraštotyros muziejus.^[2]

Aplinkiniai piliakalniai

Liudvinavo piliakalnis 19 km

Bambininkų piliakalnis 6 km

Kieliško piliakalnis 22 km

Lakinskų piliakalnis 18 km

Aniškio piliakalnis 18 km

Atesninkų piliakalnis 2,5 km

Verstaminų IV piliakalnis 9 km

Papėčių piliakalnis 14 km
Kaukų piliakalnis 12 km

Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną

Šaltiniai

↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 64 (Nr. 212)
↑ Eugenijus Svetikas. Giluičių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 657 psl.

Literatūra

Eugenijus Svetikas. Giluičių gyvenvietės tyrinėjimai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. V., 1984.
Juozapas Radziukynas. Suvalkų redybos pilekalniai su žemlapiu. Varšuva. 1909, p. 8.
Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2.
Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2.
Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p. 31
Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. Vilnius. 1997, p. 26–27.

Nuorodos

Giluičių piliakalnis
Vietovės žemėlapis Archyvuota kopija 2007-03-10 iš Wayback Machine projekto.
Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai

[1] Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 64 (Nr. 212)

[2] Eugenijus Svetikas. Giluičių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 657 psl.

[1]

[2]