Georgijus Čičerinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Georgijus Čičerinas
rus. Гео́ргий Васи́льевич Чиче́рин
Bundesarchiv Bild 102-12859A, Georgi Wassiljewitsch Tschitscherin.jpg
Georgijus Čičerinas
Gimė: 1872 m. gruodžio 2 d.
Karaulo vietovėje, Tambovo gubernijoje
Mirė: 1936 m. liepos 7 d. (63 metai)
Maskvoje
Veikla: tarybinis politinis veikėjas, Rusijos ir Tarybų Sąjungos užsienio reikalų ministras
Commons-logo.svg Vikiteka: Georgijus ČičerinasVikiteka

Georgijus Čičerinas (rus. Гео́ргий (Ю́рий) Васи́льевич Чиче́рин; 1872 m. gruodžio 2 d. Tambovo gubernijos rytinėje dalyje, Karaulo vietovėje – 1936 m. liepos 7 d. Maskvoje – tarybinis politinis veikėjas, Rusijos ir Tarybų Sąjungos užsienio reikalų ministras nuo 1918 m. iki 1930 m. [1]

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė vokiečių kilmės religingoje dvarininko ir diplomato šeimoje. 1896 m. baigė Sankt Peterburgo universiteto Istorijos-filologijos fakultetą. Nuo 1897 m. pradėjo dirbti Rusijos užsienio reikalų ministerijos archyve. Prijausdamas kairiesiems, nuo 1904 m. įsitraukė į menševikų veiklą. 1905 m. Berlyne įstojo į Rusijos socialdemokratų darbininkų partiją. 1907 m. buvo Berlyne suimtas, nuteistas už svetimo paso naudojimą. Vėliau persikėlė į Paryžių, dirbo partijos laikraščio redakcijoje, dalyvavo Prancūzijos socialistų partijos veikloje. Pirmojo pasaulinio karo metu gyveno Londone, užsiėmė parama Rusijos kalėjimuose buvusiems partijos nariams, agitacija prieš carinę valdžią. Po Vasario revoliucijos vykdė buvusių Rusijos politinių emigrantų grąžinimu į tėvynę. 1917 m. rugpjūčio 22 d. buvo suimtas, tačiau netrukus paleistas. 1918 m. sausį grįžo į Rusiją, įstojo į bolševikų partiją ir buvo paskirtas Rusijos užsienio reikalų liaudies komisaro pavaduotoju. 1918 m. kovo 3 d. pasirašė Bresto taiką, kuria Rusija baigė dalyvavimą Pirmajame pasauliniame kare. 1918 m. gegužės 30 d. paskirtas Rusijos užsienio reikalų liaudies komisaru. Siekė išvesti Rusiją iš tarptautinės izoliacijos. 1919 m. antroje pusėje rėmė Baltijos valstybių pripažinimo idėją. 1920 m. aktyviai dalyvavo Lietuvos ir Rusijos taikos derybose. Vadovavo Rusijos delegacijai Genujos ir Lozanos konferencijose. 1922 m. pasirašė Rapalo taikos sutartį su Vokietija, kuria abi šalys normalizavo santykius. Sutartimi taip pat buvo sudarytos sąlygos pradėti Rusijos ir Vokietijos karinį bendradarbiavimą. Vadovavo Rusijos delegacijai ir Lozanos konferencijoje. Nuo 1925 m. ėmėsi iniciatyvos sudaryti nepuolimo sutartis su TSRS vakarinėmis kaimynėmis. 1926 m. pasirašė nepuolimo sutartį su Lietuva. 1930 m. liepą dėl sveikatos problemų buvo atleistas iš pareigų. Palaidotas Maskvos Novodevičės kapinėse.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Česlovas Laurinavičius. Čičerin Georgij (Georgijus Čičerinas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 330-331 psl.