Lozanos tarptautinė konferencija
Lozanos tarptautinė konferencija – 1922 m. lapkričio 20 d. - 1923 m. liepos 24 d. vykusi konferencija dėl Antantės valstybių taikos su Turkija ir dėl ir Juodosios jūros sąsiaurių režimo.
Konferencija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dalyvavo Didžiosios Britanijos, Graikijos, Italijos, Japonijos, Prancūzijos, Rumunijos, Turkijos ir JAV (stebėtojos teisėmis) delegacijos. Bulgarijos ir Sovietų Rusijos atstovams dalyvauti leista tik svarstant Juodosios jūros sąsiaurių režimą.
TSRS delegacija siūlė uždrausti sąsiauriais plaukioti karo laivams, leisti laisvą jūrų prekybą. Didžioji Britanija, remiama kitų Antantės šalių, reikalavo demilitarizuoti sąsiaurių zoną, leisti jais plaukioti visų valstybių karo laivams, įvesti tarptautinę kontrolę, kurioje turėtų dalyvauti Antantės valstybių atstovai. Turkija tam buvo bepritarianti, bet dėl nepalankių jai taikos sutarties sąlygų 1923 m. vasario 4 d. derybas nutraukė.
Derybos buvo atnaujintos balandžio 23 d., Antantei ir Turkijai susitarus dėl abipusių nuolaidų. Liepos 24 d. pasirašyta Lozanos taika ir sąsiaurių režimo konvencija (TSRS ją pasirašė rugpjūčio 1 d.), kuria numatyta demilitarizuoti sąsiaurių zoną, leisti jais plaukioti visų šalių kariniams ir prekybiniams laivams. TSRS konvencijos neratifikavo, nes ji kėlė grėsmę jos ir kitų Juodosios jūros šalių saugumui. Susitarimai galiojo iki 1936 m., kai Montro konferencijoje buvo parengta kita konvencija.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lozanos tarptautinė konferencija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 643 psl.
- Karl Strupp (Hrsg.): Der Vertrag von Lausanne. Text mit Erläuterungen und ausführlicher Einleitung über die Entwicklung des Reparationsproblems. Roth, Giessen 1932