Gargždupio senosios kapinės
| Gargždupio senosios kapinės | |||
|---|---|---|---|
  Gargždupio senosios kapinės |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Darbėnų seniūnija | ||
| Plotas | 0,02 ha | ||
| Naudotas | XVI - XIX a. | ||
| Žvalgytas | 1935, 1992, 1995 m. | ||
| Registro Nr. | 24191 /L525/ | ||
Gargždupio senosios kapinės (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas 24191; senas registro kodas L525) – neveikiančios kapinės centrinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 0,2 km į vakarus nuo kelio Vaineikiai - Šukė, kairiajame Vaineikupio krante.
Kapinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įrengtos nedidelėje pakilumoje, stačiakampio plano, 14 m ilgio šiaurės - pietų kryptimi, 12 m pločio, apjuostos statinių tvora, kurios rytų pusėje ties viduriu yra vienvėriai varteliai, o priešais juos abipus pastatyta po stambų akmenį. Laidojimo žymių nesimato.
Kapinių vakarinėje dalyje stovi koplytėlė, šalia jos stūkso akmuo su iškaltu užrašu lenkų kalba: „Wiktory Hryniewicz R 1827 Tego fundator“. Priešais koplytėlę stovi trys kryžiai, o šiaurės rytiniame pakraštyje – ketvirtas kryžius. Šiaurės vakarinėje dalyje auga senas ąžuolas, vadinamas Vaineikių ąžuolu, o pakraščiuose – aukšti klevai.
Teritorijos plotas – 0,02 ha.
Koplytėlė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Stačiakampė stačiasienė, vienkamarė, atvira iš priekio ir šonų. Sienos plytų mūro, priekyje įrengtos vienvėrės, įstiklintos durelės, šonuose – po langelį. Stogas medinis, kryžminis. Virš kraigo kyla kryželis.
Kryžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mediniai, monumentalūs, kryžmiški, aukšti. Stiebas platėja į apačią, viršūnės ir pečių galai profiliuoti. Prie kryžmos prikalta lieto metalo Nukryžiuotojo figūrėlė.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Veikė XVI - XIX a., laidoti Gargždupio bajorkaimio gyventojai. Vadinamos Kapeliais, Marų kapeliais, Senkapiais. XIX - XX a. I pusėje buvo pakasami nekrikštyti mirę kūdikiai. Seniau kapinės buvusios didesnės, jas juosė akmenų pylimas, kuris XX a. nuardytas, akmenys panaudoti statyboms. Pasakojama, kad kapinėse palaidoti senovės milžinai.[1]
1985 m. iš nugriautos Jono Kontrimo (seniau – Viktoro Grinevičiaus) sodybos perkeltas fundacinis akmuo su lenkišku įrašu.
1935 m. žvalgė Genčų pradžios mokyklos mokytojas Feliksas Einas, 1992 m. – Julius Kanarskas, 1995 m. – Kultūros paveldo centro istorikės Loreta Kazlavickienė, Jadvyga Verksnienė.
1997 m. įrašytos į nekilnojamųjų kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąrašą, 2005 m. pripažintos valstybės saugoma kultūros vertybe.[2]