Gargždupio senosios kapinės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Gargždupio senosios kapinės
Gargždupio kapinės 1989.jpg
Kapinių vaizdas iš rytų pusės

Gargždupio senosios kapinės
Koordinatės
55°59′58″š. pl. 21°20′53″r. ilg. / 55.999533°š. pl. 21.347918°r. ilg. / 55.999533; 21.347918Koordinatės: 55°59′58″š. pl. 21°20′53″r. ilg. / 55.999533°š. pl. 21.347918°r. ilg. / 55.999533; 21.347918
Savivaldybė Kretingos rajonas
Seniūnija Darbėnų seniūnija
Plotas 0,02 ha
Naudotas XVI - XIX a.
Žvalgytas 1935, 1992, 1995 m.
Registro Nr. 24191 /L525/

Gargždupio senosios kapinės (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas 24191; senas registro kodas L525) – neveikiančios kapinės centrinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 0,2 km į vakarus nuo kelio Vaineikiai - Šukė, kairiajame Vaineikupio krante.

Viktoro Grinevičiaus sodybos fundacinis akmuo (1827 m.)

Kapinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtos nedidelėje pakilumoje, stačiakampio plano, 14 m ilgio šiaurės - pietų kryptimi, 12 m pločio, apjuostos statinių tvora, kurios rytų pusėje ties viduriu yra vienvėriai varteliai, o priešais juos abipus pastatyta po stambų akmenį. Laidojimo žymių nesimato.

Kapinių vakarinėje dalyje stovi koplytėlė, šalia jos stūkso akmuo su iškaltu užrašu lenkų kalba: „Wiktory Hryniewicz R 1827 Tego fundator“. Priešais koplytėlę stovi trys kryžiai, o šiaurės rytiniame pakraštyje – ketvirtas kryžius. Šiaurės vakarinėje dalyje auga senas ąžuolas, vadinamas Vaineikių ąžuolu, o pakraščiuose – aukšti klevai.

Teritorijos plotas – 0,02 ha.

Koplytėlė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stačiakampė stačiasienė, vienkamarė, atvira iš priekio ir šonų. Sienos plytų mūro, priekyje įrengtos vienvėrės, įstiklintos durelės, šonuose – po langelį. Stogas medinis, kryžminis. Virš kraigo kyla kryželis.

Kryžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mediniai, monumentalūs, kryžmiški, aukšti. Stiebas platėja į apačią, viršūnės ir pečių galai profiliuoti. Prie kryžmos prikalta lieto metalo Nukryžiuotojo figūrėlė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Veikė XVI - XIX a., laidoti Gargždupio bajorkaimio gyventojai. Vadinamos Kapeliais, Marų kapeliais, Senkapiais. XIX - XX a. I pusėje buvo pakasami nekrikštyti mirę kūdikiai. Seniau kapinės buvusios didesnės, jas juosė akmenų pylimas, kuris XX a. nuardytas, akmenys panaudoti statyboms. Pasakojama, kad kapinėse palaidoti senovės milžinai.[1]

1985 m. iš nugriautos Jono Kontrimo (seniau – Viktoro Grinevičiaus) sodybos perkeltas fundacinis akmuo su lenkišku įrašu.

1935 m. žvalgė Genčų pradžios mokyklos mokytojas Feliksas Einas, 1992 m. – Julius Kanarskas, 1995 m. – Kultūros paveldo centro istorikės Loreta Kazlavickienė, Jadvyga Verksnienė.

1997 m. įrašytos į nekilnojamųjų kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąrašą, 2005 m. pripažintos valstybės saugoma kultūros vertybe.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]