Ontologija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šis straipsnis apie ontologiją filosofijoje. Apie termino naudojimą kompiuterių moksle žiūrėti Ontologija (informatika).

Ontologija (Graikiškai ων „būtis“, λόγος „žodis“ ar „kalba“) — filosofijos skyrius, svarbiausia metafizikos šaka. Nagrinėjama būtis ir egzistencija, taip pat pagrindinės kategorijos, bandant išsiaiškinti, kokios ir kokių tipų esybės egzistuoja. Pagrindinis ontologijos klausimas — „Kas egzistuoja?“

Ontologija turi didelę įtaką realybės koncepcijai, kadangi stengiasi kuo bendriau aprašyti viską, kas egzistuoja, neapsiribojant pavienių mokslų išvadomis ir, galbūt, peržengiant jas.

Kai kurie filosofai, priklausantys Platono tradicijai, tvirtina, kad visi daiktavardžiai nurodo į kokias nors esybes (taigi esybių yra tiek kiek daiktavardžių). Kiti filosofai teigia, kad kai kurie (ar net visi) daiktavardžiai nėra esybių pavadinimai. Jų vartosena tėra tam tikras būdas nurodyti į objektų arba įvykių rinkinius. Šių filosofų požiūriu daiktavardis protas nurodo ne į kokią vieną esybę, bet į rinkinį asmens patirtų psichinių įvykių; visuomenė nurodo į žmonių su tam tikromis bendromis savybėmis rinkinį; geometrija nurodo savitą intelektualinės veiklos rūšį.

Kiekviena ontologija turi atsakyti į klausimą, kurie žodžiai nurodo į esybes, o kurie — ne, kodėl taip yra ir kokios kategorijos iš to susidaro. Kai bandoma šį procesą pritaikyti tokiems daiktavardžiams kaip elektronai, energija, sutartis, laimė, laikas, tiesa, priežastingumas ir dievas, ontologija tampa itin svarbi visoms filosofijos šakoms.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Ontologijos klausimai — seniausia europinės filosofijos tema, kilusi iš ikisokratikų filosofijos (Parmenidas). Didžiausias įnašas čia priklauso Platonui ir Aristoteliui.

Viduramžių filosofijoje pagrindinę vietą užėmusi ontologinė problema — universalijų (žodžius atitinkančių abstrakčių objektų) egzistavimas.

XX amžiaus filosofijoje ontologijos problematiką nagrinėjo Nikolajus Hartmanas („naujoji ontologija“), Martinas Haidegeris („fundamentalioji ontologija“) ir kt.

Šiuolaikinę filosofiją ypač domina ontologiniai sąmonės klausimai.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Ontologija filosofijoje