Alminas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Alminas, Almenas, Algminas (vok. Aleman) – XIII a. vidurio žemaičių, galbūt Karšuvos žemės, kunigaikštis. Eiliuotojoje Livonijos kronikoje vadinamas šauniu kariu.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kai Lietuvos valdovas Mindaugas 1253 m. ir 1257 m. Livonijos ordinui perleido didumą Žemaitijos, Alminas ėmėsi organizuoti tam pasipriešinimą. Žemaičių kunigaikščių taryba 1255 m. jį išrinko savo vadovu, vadovavo Žemaičių žemių konfederacijai. Pagal jo planą žemaičiai ėmė puldinėti Kuršą, kuriame Mindaugas turėjo interesų, siekė priversti kuršius sukilti prieš Livonijos ordiną ir taip įtraukti į karą Mindaugą. Alminas nepritarė Mindaugo krikštui. Planas iš esmės buvo įgyvendintas 1261 m., kai Mindaugas patenkino žemaičių prašymą tapti jo valdiniais ir pradėjo karą su Livonijos ordinu.[1] Istorikės I. Baranauskienės nuomone, Alminas vadovavo žemaičiams Durbės mūšyje.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Edvardas GudavičiusAlminas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 376 psl.
  2. Baranauskienė, Inga. „Kas vadovavo žemaičiams Durbės mūšyje?“. Voruta (2010-10-18). ISSN 1392-0677.