Žvelgaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Žvelgaitis (Svelgates m. 1205 m.) – lietuvių kunigaikštis, žuvęs 1205 m. Jis yra pirmasis žinomas lietuvių kunigaikštis, minimas patikimuose šaltiniuose. Apie jo žygį ir mirtį rašoma Henriko Latvio kronikoje.[1] Joje Žvelgaitis vadinamas „turtingu ir galingu“, tačiau jis nebuvęs vyriausias kunigaikštis, o kito nežinomo kunigaikščio armijos vadas.

1205 m. Žvelgaitis su dviejų tūkstančių raitelių armija patraukė iš Lietuvos į šiaurę, per Rygą link Estijos. Viduržiemį grįžtančią armiją su karo grobiu ir vergais estais užpuolė jungtinės kalavijuočių ir Viesturo vadovaujamų žiemgalių pajėgos.[2] Žvelgaitis buvo nukautas ietimi vokiečio Teodoro Šilingo. Taip pat žuvo ~1200 lietuvių karių, išžudyti ir vergai. Pasakojama, kad nesulaukusios sugrįžtant karių iš skausmo nusižudė 50 jų moterų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]