Enteogenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Enteogenai (iš senovės graikų kalbos: ἔνθεος (entheos) + γενέσθαι (genesthai) – „gimdantis dievą viduje“) yra psichoaktyvios medžiagos, naudojamos religiniame, šamaniniame arba dvasiniame kontekste. Istoriškai enteogenai buvo naudojami kaip pagalbinė priemonė psichoterapijai bei siekiant iššaukti religinius patyrimus. Terminas pradėtas vartoti nuo XX amžiaus 8-ojo dešimtmečio tarp antropologų ir etnobotanikų, siekiant apibrėžti kontekstinį skirtumą nuo tų pačių psichoaktyvių medžiagų vartojimo rekreaciniais tikslais.

Enteogenus naudojusių ar naudojančių kultūrų geografija apima visus žemynus ir fenomenas egzistuoja mažiausiai nuo 2000 metų pr. m. e. Tarp labiau žinomų ritualizuoto enteogenų naudojimų pavyzdžių galima paminėti Somos kultą Indijoje vediniu periodu, Eleusino misterijas Senovės Graikijoje, paprastųjų musmirių naudojimą šamaninėse apeigose Sibire, ajahuaską Amazonėje, sanpedro Andų kalnuose, bei psilocibininius grybus bei pejotlį Centrinėje Amerikoje

Organinė chemija suteikė galimybes atsirasti ištisai naujai grupei psichoaktyvių medžiagų su enteogeninėmis savybėmis, tarp kurių patenka susintetinti tradicinių enteogenų aktyvieji agentai DMT, psilocibinas, ibogainas, meskalinas bei sintetiniai ar pusiau sintetiniai junginiai tokie kaip LSD ir MDMA.