Šėtonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šėtonas, Gustave Dore

Šėtonas (hebr. שָׂטָן vert. 'kaltintojas', aram. צטנא, gr. Σατανάς; arab. شيطان; rus. cатана) žydų mitologijoje – piktoji dvasia, prasižengęs angelas, kuris tikrina žmonių tikėjimą. Jobo kn. Kriščionybėje dar vadinamas Liuciferiu.

Žydų Tanache[taisyti | redaguoti kodą]

Šėtonas žydų mitologijoje suprantamas kaip „kaltintojas“, terminas priskiriamas žmonėms ir angelams. Hebrajų kalboje žodis „šėtonas“ turi žodžio 'prieštarauti' šaknį.

Biblijoje apie šėtoną[taisyti | redaguoti kodą]

Biblijoje apie šėtoną randama Naujajame ir Senajame Testamentuose.

  • Šėtonas kaltintojas prieš Dievo sostą (Jb 2:1),
  • Šėtonas klaidintojas (1 Kr 21)
  • Šėtonas kaltintojas (Zach 3:1)
  • Šėtonas gundytojas (Mt 4:3)
  • Šėtono dvasia apsėda Judą (Lk 22:3)
  • Šėtonas gundytojas (1 Kor 7:5)
  • Šėtono miestas (Apr 2:9)
  • Šėtono sinagoga (Apr 3:9)
  • Šėtono įkalinimas pragare (Apr 20:7)



Commons-logo.svg Vikiteka: Šėtonas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka