Elniukiniai
| Tragulidae | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Javinis elniukas (Tragulus javanicus) | ||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
|
Elniukiniai, kančiliai (Tragulidae) – porakanopių (Artiodactyla) žinduolių šeima, kuriai prilklauso iki kiškio didumo beragiai gyvūnai, gyvenantys Afrikos ir pietryčių Azijos tropiniuose miškuose. Patinai turi ilgas viršutines iltis.
Šeimoje 4 rūšys:
- Afrikinis elniukas arba vandeninis elniukas (Hyemoschus aquaticus)
- Indinis elniukas (Moschiola meminna)
- Javinis elniukas (Tragulus javanicus). Pav.
- Didysis elniukas (Tragulus napu)
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Afrikinis elniukas plačiai paplitęs centrinės Afrikos dalyje, likusios rūšys gyvena Pietų ir Pietryčių Azijoje nuo Indijos iki Indonezijos. Elniukiniai gyvena pavieniui atogrąžų miškų tankynėse.[1]
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ilgis 40-85 cm. Svoris 2–15 kg. Tai vieni mažiausių porakanopių gyvūnų.[2] Kūnas apvalus. Kojos labai plonos ir atrodo trapios. Galva maža, snukis pailgas, o akys didelės. Kojos plonos. Kailis oranžiškai rudas, pilkas arba balkšvas. Hyemoschus ir Moschiola genčių individai turi baltas dėmes, išsidėsčiusias juostelėmis ant šonų.
Elgsena
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Aktyvūs prieblandoje ir naktį. Labai drovūs ir atsiskyrę, retai sutinkami gamtoje. Išgąsdinti iškart sustingsta, o paskui zigzagu pabėga per mišką. Savo teritoriją žymisi šlapimu, išmatomis arba apatinio žandikaulio liaukos sekretu. Gyvena pavieniui arba monogamiškomis poromis. Vienišų skirtingų lyčių gyvūnų teritorijos gali persidengti.
Mityba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žolėdžiai, ėda nukritusius medžių lapus, žolę, pumpurus ir vaisius. Mažiau minta gyvuliniu maistu: vabzdžiais, žuvimi ir maita.[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Augustinas Mačionis (2023-01-27) [2018-09-12]. Ingrida Merkytė (red.). „elniukiniai“. VLE. Nuoroda tikrinta 2026-04-07.
- ↑ Baleišis 2006, p. 26.
- ↑ „Tragulidae (chevrotains and mouse deer)“. Animal Diversity Web. Nuoroda tikrinta 2024-02-27.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Baleišis, Rimantas (2006). Pasaulio kanopiniai žvėrys. Vilnius: VU Ekologijos institutas. ISBN 9986-443-36-9.