Afrikinis elniukas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hyemoschus aquaticus
Afrikinis elniukas (Hyemoschus aquaticus)
Afrikinis elniukas (Hyemoschus aquaticus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Porakanopiai
( Artiodactyla)
Šeima: Elniukiniai
( Tragulidae)
Gentis: Vandeniniai elniukai
( Hyemoschus)
Rūšis: Afrikinis elniukas
( Hyemoschus aquaticus)
Binomas
Hyemoschus aquaticus
Ogilby, 1841
Paplitimo arealas
Paplitimo arealas

Afrikinis elniukas, arba vandeninis elniukas (Hyemoschus aquaticus) – elniukinių (Tragulidae) šeimos smulkus kanopinis žinduolis. Sutinkamas Afrikoje, tankiuose tropiniuose miškuose, netoli gėlavandenių telkinių. Medžiojamas vietinių gyventojų dėl skanios mėsos.

Afrikinis elniukas 1883 m. piešinyje. Matomos jo priekinės iltys

Apibūdinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Afrikinis elniukas yra didžiausias iš elniukų: jo ūgis per pečius – 30–35 cm, kūno ilgis – 75–85 cm. Raumeningas pasturgalis aukštesnis už pečius. Šviesiai rudos spalvos, ant nugaros – šviesios dėmės, ant šonų – ilgi šviesūs dryžiai. Beragiai, bet patinai turi aštrias, ilgesnes viršutines iltis, kyšančias išorėje.

Afrikiniam elniukui būdingas naktinis gyvenimo būdas. Gyvena pavieniui, poros susitinka tik poravimosi metu. Priešingai nei daugelis kanopinių, miega palenkęs po savimi mažas kojeles, o ne stovėdamas. Kartais slepiasi medžiuose, ant kurių užsiropščia lianomis.

Šis mažas žvėrelis turi daug priešų – leopardai ir plėšrieji paukščiai. Kadangi elniukai negali greitai bėgioti, tai nuo plėšrūnų slepiasi vandenyje: lekia prie upelio ir neria po vandeniu, žingsniuodami dugnu ar slėpdamiesi po kokia nors priedanga, retsykiais nepastebimai iškišdami nosį įkvėpti oro. Paryčiais gyvūnai grįžta į savo buveinę, kur dieną slepiasi.

Elniukas minta vandens augalais, vaisiais, smulkiais vėžiagyviais, retai žuvimi ir dvėseliena. Gali pagauti smulkų graužiką, kurį pribaigia savo aštriomis iltimis. Šio žvėrelio mėsėdiški įpročiai yra pakankamai reti tarp porakanopių.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]