Elbingo kanalas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Elbingo kanalas, vaizdas iš viršaus
Elbingo kanalas

Elbingo kanalas (lenk. Kanał Elbląski, vok. Oberländischer Kanal) – laivybai pritaikytas kanalas Varmijos-Mozūrų vaivadijoje Lenkijoje. 1978 m. kanalo atkarpa buvo pripažintas technikos paminklu, tuo tarpu nuo 2011 m. sausio 14 d. Lenkijos prezidento įsakymu visas Elbingo kanalas – Lenkijos istorijos paminklas.[1] 2007 m. buvo pripažintas vienu iš Septynių Lenkijos stebuklų.[2]

Parametrai ir aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kanalo ilgis – 84,2 km:

  • Drūso ežeras-Milomlyno šliuzas, ilgis 52,0 km
  • Milomlynas-Ylava, ilgis 32,2 km.

Elbingo kanalas – tai ilgiausias laivybai pritaikytas kanalas Lenkijoje.[3] Jo ilgis, su visomis atšakomis, siekia 151,7 km.[4] Su juo sujungtas vandens kelias Milomlynas-Zalevas siekia 49,9 km.

Vandens kelio ilgis tarp Ostrudos ir Elbingo yra 82 km, tuo tarpu tarp Ostrudos ir Ylavos – 48 km (tame tarpe 31 km tarp Milomlyno ir Ylavos). Bendras visų šliuzų ir rampų lygių skirtumas siekia 103,4 km.

Kanalo parametrai[5]:

  • Mažiausias plotis: 7 m
  • Laivybai tinkamo tako lanko ašies spindulys: 70 m
  • Siauriausio šliuzo plotis: 3,2 m (Ostrudos šliuzas)
  • Tranzitinis gylis: mažiau 1,0 m
  • Didžiausias vandens transporto priemonių, tinkamų tempti rampomis, dydis:
    • vandens transporto priemonės apačios plotis: 2,6 m
    • vandens transporto priemonės denio plotis: 3,35 m
    • vandens transporto priemonės ilgis: 26,8 m
  • šliuzas su didžiausiais lygių skirtumais: Milomlynas, 2,8 m
  • rampa su didžiausiais lygių skirtumais: Olesnica, 24,5 m.

Kanalas jungia Drūso ežerą ir Druvinčią su Jezioraku. Drūso ežeras, per Elbingo upę yra sujungtas su Aistmarėmis, o per Jogailos kanalą, Nogato ir Vyslos upes – su Baltijos jūra.

Kanalo dalis, nuo šliuzo Milomlyne iki Druvinčios ežero, kadaise buvo vadinama Oberlando kanalu, tačiau šiuo metu ji irgi priskiriama Elbingo kanalui. Tuo tarpu atšaka iš Milomlyno iki Jeziorako vadinama Ylavos kanalu.

Rampos įrenginiai

Kanale, tarpe tarp Ostrudos ir Elbingo, yra penkios rampos (Bučyniece, Kontuose, Olesnicoje, Jelenie, Calunuose) ir du šliuzai (Milomlyne ir Zielonoje).

Kanalo statybai buvo panaudoti ežerai tarp Ostrudos ir Aistmarių. Jų lygių skirtumas siekia apie 100 m. Europos mastu kanalą išskiria 5 rampos, po kurių laivai yra pakeliami naudojant specialias bėgiais riedančias platformas. Šiam tikslui naudojami kėlimo įrenginiai yra varomi mechanine tekančio vandens jėga. Nuo kanalo atsišakoja keletas vandens kelių, pav., Ostruda-ežeras Šelong Maly, Ostruda-Druvinčios ežeras-Druvinčios upė-Vysla.

Dėl savo išskirtinumo, kaip gamtos ir kultūros vertybė, ši teritorija yra saugoma: jai suteiktas Elbingo kanalo kraštovaizdžio draustinio statusas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIX a. Mozūrų teritorijoje pradėjo greitai vystytis smulkioji pramonė. Pasaulyje išpopuliarėjo iš Tabužo kraštų gabenama pušis, tinkanti laivų stiebams gaminti, todėl ypatingai vertinama tarp valčių ir laivų gamintojų. Pramonės plėtrai buvo reikalinga patikimas kelias, sujungiantis Prūsiją su Baltijos jūra.

Kanalo statybos koncepcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jau anksčiau laivybai buvo pritaikytas netoli Elbingo esantis seklus Drūso ežeras, kuris buvo pagilintas 20 m pločio vandens kelias. Tuo keliu ėjo trasa, besijungianti su Elbingo uostu ir toliau su Baltijos jūra. Taip gimė idėja sujungti ežerus, esančius tarp Vyslos ir Paslenkos. Per daug metų niekas nesugebėjo sugalvoti, kokiu būdu galima būtų įveikti 99 m vandens lygių skirtumą tarp Drūso ir Pinievo ežerų. 10 km trasai įveikti reikėtų pastatyti mažiausiai 30 šliuzų.

Statybos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Elbingo kanalo žemėlapis

Kanalas buvo pradėtas projektuoti jau 1837 m., tuo tarpu statybos prasidėjo 1844 m. spalio 18 d. Keturios pirmosios sausos rampos Bučyniece, Kontuose, Olesnicoje ir Jelenieje pradėjo veikti 1860 m. Kanalą suprojektavo ir jo statybas realizavo Georg Jacob Steenke, priėmęs karaliaus Frydricho Vilhelmo II, norinčio sujungti vandens keliais Rytų Prūsiją ir Baltijos jūrą, užsakymą.[6]

Hidrotechninių darbų metu buvo sulyginami vandens lygiai įvairiuose vandens telkiniuose. Trasoje Milomlynas-Bučyniecas vandens lygis buvo sumažintas iki Jeziorako ežero vandens lygio (99,5 m virš jūros lygio). Dėl tokių veiksmų kai kuriuose ežeruose vandens lygis sumažėjo net 5 m (pav., Pinievo ir Sambrudo ežeruose).

Ežere Karnickie (97,5 m. v.j.l.) buvo pastatytos dvi užtvankos, tarp kurių buvo įleisti kanalo vandenys, bei akvedukas virš ežero vandens paviršiaus.

Pirmasis laivas kanalu perplaukė 1860 m. rugpjūčio 31 d. (atkarpa tarp Ostrudos ir Milomlyno). Tačiau darbai tuo metu dar nebuvo užbaigti – juo pradėta naudotis tik po metų, 1861 m. spalio 28 d. Vėlyvuoju rudeniu kanalu praplaukė nedaug laivų. Oficialiai eksploatacijai jis buvo atiduotas 1862 m. pavasarį.

1872–1876 m. Ostrudos-Milomlyno atkarpoje buvo pastatyti trys šliuzai: Milomlyne, Zielonoje ir Mala Rusėje. Paskutinę rampą Calunuose (esančią arčiausiai Drūso ežero) pastatė 1874–1881 m. Ji pakeitė šioje vietoje buvusius šliuzus.

Paskutinė 16,8 km kanalo atkarpa – iš Ostrudos į Stare Jablonki (arba iki Staškovo), per Puzų ežerą buvo atiduota eksploatacijai tik 1873 m. Gamtos apsaugos užtikrinimui šia atkarpa gali plaukti tik baidarės ir nedideli buriniai laivai.

Kanalo statyba kainavo 10% daugiau, nei Paryžiaus Eifelio bokšto statybos. Investuoto kapitalo vertė atitinka 77 t aukso kainai.

Kanalo ekonominė svarba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laivas Ostruda

XIX a. kanalas, ypač 1844–1860 m., vaidino svarbų ekonominį vaidmenį kaip komunikacinis maršrutas, jungiantis Ostrudos ir Ylavos ežerų teritorijas su Gdansko ir Elbingo uostais, į kuriuos dažniausiai buvo transportuojami žemės ūkio produktai (dažniausiai grūdai) ir mediena. Šis vandens kelias turėjo mažesnę reikšmę pramoninių prekių transportavimui. Geležinkelių transporto plėtra (ypač po 1987 m., kai buvo patiestas geležinkelis maršrutu Poznanė-Torūnė-Olštynas-Įsrutis) ir kiek vėliau automobilių transporto plėtra prisidėjo prie krovinių gabenimo kanalu sumažinimo. Jau 30-tais XX a. metais Elbingo kanalas naudojamas tik turistiniais tikslais.

Pirmą kartą turistai šiuo kanalu plaukė 1912 m. motorine valtimi Seerose (Jūros rožė), priklausančia laivybos bendrovei Schiffs-Reederei Adolf Tetzlaff. Tais pačiais metais pradėtas naudoti laivas Herta. 1925 m. turistams buvo pradėtas naudoti laivas Heini, po dvejų metų – Konrad. Tais pačiais, 1927 m., vasaros sezonu pradėti reguliarūs turistiniai reisai kanalu.

Po II pasaulinio karo Adolfo Tetzlaffo ir vyriausybės įgalioto Zygmunto Mianovičiaus pastangomis visi kanalo įrenginiai vėl buvo vėl paleisti į darbą, todėl buvo galima atnaujinti reguliarius turistinius sezonus. Iš pradžių armatoriumi buvo Gdansko laivyba, vėliau, 70-tųjų viduryje, kanalo laivus perėmė Mozūrų laivyba su būstine Gižycke. Nuo 1992 m. armatoriumi buvo Miesto transporto įmonė Ostrudoje. 1999 m. buvo nupirktas aštuntas laivas – „Ostruda“ (65 vietos; kiti laivai buvo pastatyti dar 60-aisiais metais: „Kormoran“, „Birkut“, „Marabut“, „Pingwin“, „Łabędź“; mažesni laivai tai „Żuraw“, 35 asm. ir „Perkoz“, 12 asm.).[7] Kiekvienais metais šie laivai perveža apie 50 tūkst. keleivių.

Šiuo metu keleiviniais laivais galima plaukti tarp Elbingo ir Ostrudos, taip pat tarp Ostrudos bei Milomlyno. Kartais yra organizuojami užsakomieji reisai Milomlyno-Ylavos atkarpoje.

Šliuzų dydžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Milomlyno šliuzas
Šliuzo pavadinimas Didžiausias nuolydis [m] Kameros dydis [m]
Milomlynas[8] 3,54 33,88 × 3,60
Zielona[9] 1,96 34,19 × 3,55
Ostruda[10] 2,04 29,15 × 3,26
Mala Rus[11] 1,64 29,33 × 3,19

Elbingo kanalo locija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Locijoje yra pateikiama svarbiausia informacija apie jūreivystę ir laivybą: atkarpų ilgiai, svarbiausių hidroinžinerijos prietaisų vieta ir duomenys.

Locija dalinama į keturias dalis:

  • Milomlyno šliuzas – Bučynieco rampa
  • Bučynieco rampa – Drūso ežeras
  • Milomlyno šliuzas – Šeliongo ežeras
  • Milomlyno šliuzas – Ylava

Milomlyno šliuzas (0,0 km) – Bučynieco rampa (36,77 km)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Milomlyno šliuzo schema
  • 0,0 kilometras – Milomlynas. Nuo čia pradedamas skaičiuoti kilometražas šiomis kryptimis:
  1. Drūso ežeras
  2. Ežeras Šeliong Maly
  3. Jeziorakas
  • 0,0–3,10 kilometrai. Dirbtinis kanalas su saugumo vartais (0,45 km).
  • 3,10–5,25 kilometrai. Natūralus kanalas; einantis Ilinskie ežeru, vidutinis gylis – 24 m.
  • 5,25–7,85 kilometrai. Dirbtinis kanalas, jungiantis Ilinskie ir Ruda Voda ežerus.
  • 7,85–20,90 kilometrai. 13 km trasa eina per ežerą Ruda Voda. Plotis nuo 250 iki 500 m. Vidutinis gylis – 24 m.
    • 12,10 kilometras – atšaka į Bartnickio ežerą.
  • 20,90–22,70 kilometrai. Dirbtinis kanalas. 20,91 km matomas ženklas Cypel (liet. nerija).
  • 22,70–27,30 kilometrai. Sambrodo ežeras. Vidutinis gylis – 4,0 m. Vidutinis ežero plotis – 300 m.
  • 27,30–29,0 kilometrai. Atkarpa, jungianti Sambrodo ir Pinievskie ežerus.
  • 29,00–30,50 kilometrai. Pinievskie ežeras.
  • 30,50–36,77 kilometrai. Dirbtinis kanalas, vedantis iki Bučynieco rampos. 36,33 kilometre – saugumo vartai.
  • Šioje atkarpoje ežero paviršiaus lygis (nuo Milomlyno iki Bučynieco rampos) yra 99,50 m v.j.l.

Bučynieco rampa (36,77 km) – Drūso ežeras (52,00 km)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jachta vežime Bučynieco rampoje

Kanalo trasa veda per 9,2 km atkarpą, kuriame yra įrengtos sausos rampos.

Rampos pavadinimas Kilometražas ir rampos aukščio skirtumas
Bučyniecas 36,77 km – 20,62 m
Kontai 39,10 km – 18,88 m
Olesnica 41,66 km – 24,20 m
Jelenie 43,97 km – 21,99 m
Calunai 46,00 km – 13,83 m
  • 46,30 – 52,00 kilometrai. Dirbtinis kanalas.
  • 52,00 kilometras – įštaka į Drūso ežerą.
Ostrudos šliuzo schema
Mala Rus šliuzo schema

Milomlyno šliuzas (0,0 km) – Šeliongo ežeras (31,30 km)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 0,0–4,62 kilometrai. Dirbtinis kanalas (tarp šliuzų Milomlyne ir Zielonoje). Ežero paviršiaus lygis: 96,30 m v.j.l.
  • 4,62–10,50 kilometrai. Atkarpa Livos upėje, baigiasi Druvinčios ežere. Ežero paviršiaus lygis: 94,9 m v.j.l.
  • 10,50–14,80 kilometrai. Kanalas teka pro Druvinčios ežerą, baigiasi Ostrudoje. Vidutinis ežero gylis – 15 m. Ežero paviršiaus lygis: 94,9 m v.j.l.
  • 14,80–15,11 kilometrai. Trumpas dirbtinis kanalas nuo Druvinčios ežero iki Ostrudos šliuzo.
  • Atkarpa 4,62–15,11 km yra žemiausia šio kanalo dalyje. Ežero paviršiaus lygis: 94,9 m v.j.l.
  • 15,11–15,35 kilometrai. Dirbtinis kanalas. Jungia Ostrudą su Puzų ežeru.
  • 15,35–16,82 kilometrai. Kanalas veda per Puzų ežerą.
  • 16,82–19,13 kilometrai. Dirbtinis kanalas jungiantis Puzų ežerą ir Mala Rus šliuzą.
  • 19,13–21,42 kilometrai. Dirbtinis kanalas jungiantis Mala Rus šliuzą ir Šeliongo ežerą.
  • 21,42–31,30 kilometrai. Kanalas veda per Šeliongo ežerą.
  • 31,30 tai Elbingo kanalo pabaiga. Netoli yra dvi gyvenvietės: Staškovo i Stare Jablonki. Ežero paviršiaus lygis: 98,2 m v.j.l.

Milomlyno šliuzas (0,0 km) – Ylava (32,20 km)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 0,0–10,01 kilometrai. Milomlyno šliuzas. Dirbtinis kanalas – trasa į Daubų ežerą. Kanalas veda pro Karnickie ežerą per dirbtinai supiltą pylimą, kurio ilgis – 484 m.
    • Saugumo vartai 6,50 i 8,91 kilometruose. Kanalo plotis – 39,0 m.
  • 10,01–11,50 kilometrai. Kanalas veda pro Daubų ežerą. Vidutinis gylis – 2,0 m.
  • 11,50–32,30 kilometrai. Kanalas veda pro Jeziorako ežerą. Kanalo paviršiaus lygis: 99,50 m v.j.l.

Kanalo atnaujinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. yra vykdomas visiškas kanalo atnaujinimas. Yra keičiami rampų mechanizmai, sutvirtinami krantai, šalinamas dumblas. Plaukiojimas laivais dviems sezonams buvo uždarytas 2012 m. vasaros sezono pabaigoje.[12] Atnaujinimas, kurio vertė siekia apie 95 mln zł, dalinai finansuojamas ES lėšomis.[13]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  1. Rozporządzenie Prezydenta Rzeczypospolitej Polskiej z dnia 14 stycznia 2011 r. w sprawie uznania za pomnik historii „Kanał Elbląski“ (lenkų k.) (prieiga 2014-10-05)
  2. Septyni Lenkijos stebuklai: plebiscito rezultatai (lenkų k.) (prieiga 2014-10-05)
  3. 150 lecie otwarcia Kanału Elbląskiego (lenkų k.) (prieiga 2014-10-05)
  4. Szlaki żeglowne w Polsce (lenkų k.) (prieiga 2014-10-05)
  5. Informator żeglugowy (lenkų k.) (prieiga 2014-10-05)
  6. Kanał Elbląski, czyli raz wodą a raz lądem (lenkų k.) (prieiga 2014-10-05)
  7. Igor Nazaruk „Kapitanowie słodkich wód“, Metro 2011-07-18
  8. Milomlyn (lenkų k.) (prieiga 2014-10-05)
  9. Zielona (lenkų k.) (prieiga 2014-10-05)
  10. Ostruda (lenkų k.) (prieiga 2014-10-05)
  11. Mała Ruś (lenkų k.) (prieiga 2014-10-05)
  12. Statkiem po trawie. Ostatnie rejsy przed wielkim remontem Kanału Elbląskiego (lenkų k.) (prieiga 2014-10-05)
  13. Rewitalizacja kanału za 95 mln zł (lenkų k.) (prieiga 2014-10-05)
Wikimedia alt gold.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.