Dygliuotasis šaltalankis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hippophae rhamnoides
Dygliuotasis šaltalankis (Hippophae rhamnoides)
Dygliuotasis šaltalankis (Hippophae rhamnoides)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Erškėčiažiedžiai
( Rosidae)
Šeima: Žilakrūminiai
( Elaeagnaoceae)
Gentis: Šaltalankis
( Hippophae)
Rūšis: Dygliuotasis šaltalankis
( Hippophae rhamnoides)

Dygliuotasis šaltalankis (Hippophae rhamnoides) – žilakrūminių (Elaeagnaceae) šeimos krūmas ar žemaūgis medelis. Paplitęs didesnėje vidutinių platumų Eurazijos dalyje, Lietuvoje įveistas.[1]

Šakos tiesios, tankiai apaugusios dygliais. Lapai lancetiški, pilkšvai žali, apatinė pusė pilka, 3–8 cm ilgio ir 7 mm pločio. Augalas dvinamis, žydi balandį, prieš sulapojant. Žiedai vienalyčiai: kuokeliniai, susitelkę apvaliomis varpomis; piesteliniai susitelkę po 2–5 šakelių pažastyse. Vaisiai oranžiniai, gausūs. Dygliuotasis šaltalankis leidžia daug šaknų atžalų.[2]

Vaisiuose yra daug vitamino C, 3,6 proc. cukraus, 2,6 proc. rūgščių; minkštime yra 8 proc. aliejaus, kuriame daug provitamino A.[3] Lapai turi tanino ir naudojami kaip rauginė žaliava, taip pat vartojami liaudies medicinoje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas Mokslo darbai. 2013 (4) 9. ISSN 2029-1906, ISSN 2335-7282. PDF Archyvuota kopija 2021-06-23 iš Wayback Machine projekto.
  2. Dygliuotasis šaltalankis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 154
  3. Šaltalankis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013