Kanopa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Arklio kanopos sandara.
Rožiniai – minkštieji audiniai
Šviesiai pilki – kaulai
Mėlynos – sausgyslės
Raudona – derma
Geltona – piršto pagalvėlė
Tamsiai pilka – raginė varlė
Oranžinis – kanopos padas
Ruda – sienelė (nagas)
Apie senovės kultūrų laidojimo indą skaitykite Kanopa (indas)

Kanopakanopinių žvėrių piršto galas padengtas storu, tvirtu nagu. Kanopą sudaro kanopos padas ir kietą sienelę aplink piršto galą sudarantis nagas. Įprastai gyvūno svorį laiko abi šios dalys. Kanopos nuolat auga ir nusidėvi vaikštant.

Kanopas turi 2 žinduolių būriai – porakanopiai ir neporakanopiai. Kai kada kanopiniais laikomi ir kupranugariniai, bet iš tiesų jų pirštai minkštesni už kanopas, o nagai ne tokie dideli.

Porakanopiai ant kiekvienos kojos turi 2 kanopas. Dauguma (elniai, šernai) turi dar ir 2 kanopėles, esančias už kanopų, aukščiau ant pėdos. Gyvūnui ramiai einant kietu pagrindu, kanopėlės dažniausiai jo nesiekia, tačiau einant minkštu pagrindu, bėgant ar šokinėjant kanopėlės suteikia papildomą atramą. Dalis porakanopių kanopėlių neturi (žirafos, šakiaragiai).

Neporakanopiai gali turėti vieną kanopą (arkliai), 3 kanopas (raganosiai) arba vieną kanopą ir 2 kanopėles. Tapyrai turi 3 kanopas ant užpakalinių kojų ir 4 ant priekinių.