Dubičės Cerkevnės valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Dubičės Cerkevnės valsčius
lenk. Gmina Dubicze Cerkiewne
POL gmina Dubicze Cerkiewne COA.svg
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis: Hainuvkos apskritis
Administracinis centras: Dubiče Cerkevnė
Gyventojų (2004): 1 953
Plotas: 151,19 km²
Tankumas (2004): 13 žm./km²
Teritorijos kodas: 3202605052
Pašto kodas: PL 17-204
Tel. kodas: 85
Tinklalapis: www.dubicze-cerkiewne.pl/

Dubičės Cerkevnės valsčius (lenk. Gmina Dubicze Cerkiewne) – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Hainuvkos apskrityje. Centras – Dubiče Cerkevnė. Ribojasi su Čižės, Hainuvkos, Kleščelės, Orlos valsčiais ir Gudija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis - jotvingiai.[1][2] V a. į šias vietoves atsikraustė slavų gentis mozūrai. XIII a.-XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai. Po unijos rytinė valsčiaus dalis ir toliau priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Bresto vaivadijai iki 1795 metų, o vakarinė dalis 1569-1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose.[3][4] Rytinė valsčiaus dalis 1795-1796 m. priklausė Rusijos imperijos Slanimo gubernijai, 1796-1801 m. Lietuvos gubernijai ir nuo 1801 m. iki 1914 m. priklausė Gardino gubernijai. Vakarinė valsčiaus dalis 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui ir nuo 1807 m. prijungta prie Rusijos imperijos Gardino gubernijos. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1919-1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1939-1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR. 19411944 m. priklausė Trečiojo Reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1945-1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai.

Paviršiaus struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 2002[5] metų duomenis valsčiaus plotas yra 151,19 km², iš kurių:

  • ariama žemė: 46%
  • miškai: 45%
  • vandens telkiniai: 9%

Valsčius sudaro 9,31% Hainuvkos apskrities.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:[6]

Aprašymas Bendrai Moterys Vyrai
Gyventojai 1953 100% 976 50% 977 50%
Gyventojų tankumas
(Gyv./km²)
12,9 6,5 6,5

Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1483,18 zlotai.[7]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2002 m. gyveno 2 062 žmonės:[8]

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čechi Orlanskiai, Dlugi Brudas, Dubiče Cerkevnė, Dubiče Tofilovcė, Gurni Grudas, Graboviecas, Istokas, Jagodnikai, Jakubovas, Jelonka, Jodluvka, Klakovas, Koriciskai, Krongle, Kraskovščizna, Nikiforovščizna, Pasečniki Male, Piaskai, Rutka, Semivolokai, Stari Korninas, Stažina, Verstokas, Vilukai, Vitovas, Vojnuvka, Vigonas ir Zabagoniai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]