Kleščelės valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Kleščelės valsčius
lenk. Gmina Kleszczele
POL Kleszczele COA.svg
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis: Hainuvkos apskritis
Administracinis centras: Kleščelė
Gyventojų (2004): 2 966
Plotas: 142,62 km²
Tankumas (2004): 21 žm./km²
Teritorijos kodas: 2005073
Pašto kodas: PL 17-250
Tel. kodas: 85
Tinklalapis: http://www.kleszczele.pl/
Kleščelės valsčius

Kleščelės valsčius (lenk. Gmina Kleszczele) – kaimo-miesto valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Hainuvkos apskrityje. Centras – Kleščelė. Ribojasi su Bočkų, Čeremchos, Dubičės Cerkevnės, Mileičicės, Orlos valsčiais ir Gudija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis - jotvingiai.[1][2] XIII a.-XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai. Po unijos pietinė valsčiaus dalis ir toliau priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Bresto vaivadijai iki 1795 metų, o šiaurinė dalis 1569-1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose.[3][4] Pietinė valsčiaus dalis 1795-1796 m. priklausė Rusijos imperijos Slanimo gubernijai, 1796-1801 m. Lietuvos gubernijai ir nuo 1801 m. iki 1914 m. priklausė Gardino gubernijai. Šiaurinė valsčiaus dalis 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. Nuo 1807 m. iki 1842 m. Rusijos imperijos Balstogės sričiai. Nuo 1842 m. iki 1914 m. Rusijos imperijos Gardino gubernijai. Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1919-1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1939-1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Bresto srities, Kleščelės rajonui. 1941-1944 m. priklausė Trečiojo reicho, Balstogės sričiai. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. 1952-1954 m. dalis valsčiaus kaimų priklausė Poličnos valsčiui. 1945-1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai.

Paviršiaus struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 2002[5] metų duomenis valsčiaus plotas yra 142,62 km², iš kurių:

  • ariama žemė: 54%
  • miškai: 38%
  • vandens telkiniai: 8%

Valsčius sudaro 8,78% Hainuvkos apskrities.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2004 metais surinktus duomenis:[6]

Aprašymas Bendrai Moterys Vyrai
Gyventojai 2966 100% 1510 50,9% 1456 49,1%
Gyventojų tankumas
(Gyv./km²)
20,8 10,6 10,2

Pagal 2002 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1190,04 zlotai.[7]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2002 m. gyveno 3 067 žmonės:[8]

1921 m. gyveno 2 787 žmonės:[9]

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Biala Stražas, Daše, Dobrovoda, Dombrova, Gruzka, Kleščelė, Košna, Kuraševas, Piotrovščizna, Pogrebai, Polična, Repčice, Rovai, Sadas, Sakai, Suchovolce, Toporkai, Zalešanai ir Žukai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]