Dobšino ledo urvas

Dobšino ledo urvas

Prie įėjimo

Dobšino ledo urvas (svk. Dobšinská ľadová jaskyňa) – vienas didžiausių ledo urvų pasaulyje, kalnų karstinis darinys rytų Slovakijoje, valstybiniame Slovakijos Rojaus nacionaliniame parke, UNESCO pasaulio paveldo objektas. Užima 56,651 ha plotą, buferinės zonos plotas – 86,797 ha.

Istorija

Ledo urvas

Urvas oficialiai atrastas 1871 m., kada į žemutinę urvo dalį pirmą kartą nusileido kalnų inžinierius Eugene Ruffini. 1871 m. urvas buvo atidarytas turistų lankymui. Čia 1887 m. buvo įrengtas pirmasis pasaulyje požemių elektrinis apšvietimas, kurio pagalba ne tik apžiūrimas objektas, bet ir sukuriami įspūdingi šviesos efektai. Nuo 1995 m. urvas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą (pagal kriterijų VIII) .

Aprašymas

Urvas susidarė dėl požeminio vandens veiklos, kuris klinčių kloduose ištirpino didžiules tuštumas. Ledo masė kasmet pasipildo dėl natūralaus patalpos atšalimo žiemą, kada šaltas oras patenka pro aukščiau esantį įėjimą ir atšaldo žemiau esančias sienas. Urvuose net vasarą stūkso nenutirpę dideli ledų masyvai, užšalę stalaktitai, stalagmitai, vandens kriokliai.

Urvas yra apie 130 m aukštyje virš Hnileco upės lygio. Įėjimas į jį yra šiauriniame Dučos kalno šlaite, 970 m virš jūros lygio. Nuo šios vietos urvas staigiai leidžiasi žemyn. Ledo storis urve siekia iki 25 m, o jo tūris yra apie 125 000 m³, 1 388 m ilgio. 475 m ilgio urvo atkarpa atvira lankytojams. Didžiausia ola yra 120 m ilgio, skliautų aukštis 12 m, grindis dengia 26,5 m storio ledo sluoksnis. Ledinės urvo grindys daugelyje vietų visiškai lygios kaip čiuožykloje. Viduje laikosi pastovi nuo 0 °C iki -1 °C temperatūra, kokia bebūtų oro temperatūra olos išorėje: vasarą šiltas oras negali leistis žemyn į urvą, o žiemą šaltas šiaurės vėjas sulaiko aukštyn iš olos besiveržiantį šiltesnį orą.

Nuorodos

• Fotogalerija
• Apie Dobšinos ledo urvą slovakia.travel svetainėje Archyvuota kopija 2007-10-06 iš Wayback Machine projekto.
• Kelionė po Dobšinos ledo urvą^{[neveikianti nuoroda]}