Disfunkcinis gimdos kraujavimas
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Disfunkcinis gimdos kraujavimas – neciklinis kraujavimas iš gimdos dėl sutrikusios lytinių hormonų pusiausvyros. Diagnozuojant svarbu atmesti struktūrinę ar organinę patologiją.
Etiologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dažniausia priežastis - anovuliacija (90% atvejų). Anovuliacijos epizodai būdingi jaunoms mergaitėms brendimo metu, taip pat moterims senėjimo metu. Dėl neįvykusios ovuliacijos gimdos gleivinė, veikiama estrogenų, veša, jos neveikia progesteronas, kuris stabilizuoja gleivinę ir lemia jos perėjimą į sekrecijos fazę. Tam tikru momentu sumažėjus hormonų koncentracijai prasideda gimdos atkrintančiojo gleivinės sluoksnio atsiskyrimas ir pasišalinimas iš gimdos - pasireiškia kraujavimas.
Ovuliaciniai kraujavimai pasitaiko rečiau (10% atvejų).
Ovuliacijos sutrikimų rizikos veiksniai:
- jauname amžiuje: neseniai prasidėjusio mėnesinės (keleri metai), pagumburio - hipofizės funkcijos sutrikimai dėl streso, intensyvaus fizinio krūvio, griežtos dietos, svorio metimo, nutukimo.
- vyresniame amžiuje: amžius virš 40 m, antsvoris, negimdžiusi.
Klinika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Neciklinis kraujavimas iš gimdos, pasireiškia po amenorėjos laikotarpio. Kraujavimo intensyvumas gali būti labai įvairus.
Diagnostika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Parindinis diagnostikos tikslas atmesti kitas, t. y., organines ar struktūrines ar funkcines kraujavimo priežastis:
- gimdos submukozinės miomos, gimdos kaklelio, gimdos, makšties piktybinius navikai, polipai,
- vidinė endometriozė,
- infekcija;
- negimdinis nėštumas,
- savaiminis persileidimas,
- skydliaukės, antinksčių ligos,
- kepenų, kraujo ligos sukeliančias krešėjimo sutrikimus, antikoaguliantų vartojimas,
- sudėtinių kontracepcinių tablečių, progesterono depo preparatų, intrauterinų spiralių su progesteronu naudojimas,
- neuroleptikų naudojimas,
- policistinis kiaušidžių sindromas.
Vertinant šias ligas svarbi anamnezė, rizikos veiksnių įvertinimas, bendra apžiūra, ginekologinis ištyrimas, ultragarsinis lyt. organų tyrimas, kraujo tyrimas (vertinant hemoglobino kiekį, trombocitus, krešumo faktorius), gimdos gleivinės biopsija ir histologinis tyrimas.