Gimdos kaklelio vėžys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Gimdos kaklelio vėžys – moterų liga, šiuo metu pasaulyje antras pagal dažnumą moterų vėžinis susirgimas (po krūties vėžio) bei trečias pagal mirštamumą. Gimdos kaklelio vėžys yra viena dažniausių vėžio rūšių, tampančių moterų mirties priežastimi.

Per metus pasaulyje suserga apie 16, o miršta 9 iš 100 000 moterų. Pasaulyje kas dvi minutės nuo gimdos kaklelio vėžio miršta moteris.[1]

Nors sveikatos profilaktikos programų įtaka gimdos kaklelio vėžio prevencijai didelė, net ir išsivysčiusiose šalyse nuo šios ligos kasdien miršta moterys. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje nuo gimdos kaklelio vėžio miršta po tris moteris kiekvieną dieną, Lietuvoje – penkios moterys per savaitę.Lietuvoje, lyginant su visa Europa, sergamumas šia liga didžiausias.

Rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu padidėja moterims, kurioms per 30 metų, o daugiausiai serga 45-55-erių metų amžiaus.

Tačiau iš esmės gimdos kaklelio vėžiu gali susirgti kiekviena, tiek jaunesnė, tiek vyresnio amžiaus moteris, net jei ji gyvena sveikai ir turi tik vieną partnerį.

Pagrindiniai simptomaivaginalinis kraujavimas dažnai pasireiškia vėlesnėse ligos stadijose, dėl to taikoma arba skatinama profilaktinių citologinių patikrinimų praktika, siekiant užtikti pakitusias ląsteles pirminėse, išgydomose ligos stadijose.

Priežastys ir rizikos veiksniai[taisyti | redaguoti kodą]

Apie 90 % atvejų prasideda nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijos, dėl ko dažnas seksualinių partnerių keitimas priskiriamas prie rizikos veiksnių. Organizmo imuninė sistema neretai atsikrato ŽPV, kitu atveju jis gali sukelti įvairias infekcijas, tarp jų ir intraepitelinę neoplaziją, kuri negydoma išsivysto į gimdos kaklelio vėžį. Kiti rizikos veiksniai – gausus rūkymas, nėštumas jauname amžiuje, trys ar daugiau nėštumų, susilpnėjusi imuninė sistema (vitamino A trūkumas).

Žmogaus papilomos viruso infekcija[taisyti | redaguoti kodą]

Žmogaus papilomos virusai priklauso vienai labiausiai paplitusių virusų šeimų. Šis virusas tiesiogiai siejamas su gimdos kaklelio ir kitų lokalizacijų vėžiu, lyties organų karpų atsiradimu. Už sąsajos tarp viruso ir gimdos kaklelio atradimą vokiečių virusologas Haroldas zur Hausenas 2008-aisiais buvo apdovanotas Nobelio premija.

ŽPV yra plačiai paplitęs virusas, kuris paveikia ir moteris, ir vyrus. Šiuo virusu moterys dažniausiai užsikrečia lytinių santykių metu, tačiau juo galima užsikrėsti ir bet kokio odos kontakto su kito žmogaus lyties organais metu. Šiuo virusu užsikrėsti gali bet kokio amžiaus moteris, rizikos grupei priklauso jaunos mergaitės ir moterys.

Simptomai[taisyti | redaguoti kodą]

Pirminėse stadijose jokie simptomai paprastai nepasireiškia. Vėliau atsiranda vaginalinis kraujavimas tarp menstruacijų, įvairaus stiprumo skausmas lytinių santykių metu. Papildomai gali pasireikšti apetito praradimu, svorio mažėjimu, nuovargiu, dubens, nugaros, kojų skausmais ir kt. Vėlyvosiose stadijose gali vystytis metastazė.

Profilaktika ir gydymas[taisyti | redaguoti kodą]

Gydymas priklauso nuo navikinių ląstelių pakitimų. Laiku diagnozavus gimdos kaklelio vėžį, jis gali būti išgydomas nepakenkiant vaisingumui. Jeigu liga išplitusi, pašalinama gimda ir kiaušidės, taikomas švitinimas. Kai vėžys labai išplitęs, taikoma cheminė ir radioterapija, šios tikslas – sustabdyti ligos vystymąsi.

Moterys turėtų atlikti citologinius tyrimus kartą per metus – tai laiko tarpsnis, per kurį invazinis vėžys gali pasireikšti, bet yra galimybė ligą visiškai išgydyti.

2006 m. buvo patvirtintos pirmosios priešvėžinės vakcinos, apsaugančios nuo kai kurių ŽPV formų, Lietuvoje vakcinos galima gauti nuo 2006 m. lapkričio[2].

Citologinių tyrimų rezultatas[taisyti | redaguoti kodą]

I grupė – ląstelės taisyklingos.

II grupė – ląstelių pakitimai liudija uždegimą.

III grupė – atsiranda vadinamosios displastinės ląstelės (tai dar nėra navikai, bet yra galimybė jiems susiformuoti).

IV grupė – atsiranda pavienės navikinės ląstelės.

V grupė – gausu navikinių ląstelių.


 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame Vikipedijos projekte.

Vakcinos nuo gimdos kaklelio vėžio[taisyti | redaguoti kodą]

Šiuo metu pasaulyje yra dvi ŽPV vakcinos (dvivalentės ir keturvalentės), kurios skiriasi sudėtyje esančių į virusus panašių dalelių (veiklioji vakcinos substancija) tipų skaičiumi ir vakcinų adjuvantais. Abiejose vakcinose yra dažniausiai gimdos kaklelio vėžį sukeliančių 16 ir 18 ŽPV tipo į virusą panašių dalelių.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad abi vakcinos demonstruoja kryžminę apsaugą, t. y. platesnį apsaugos spektrą nei tik apsaugą nuo vakcinoje esančių ŽPV tipų. Vakcina nuo ŽPV apsaugo ne tik nuo gimdos kaklelio vėžio, bet ir nuo makšties ir vulvos vėžio.

Vakcinos nuo ŽPV atlieka profilaktinę, bet ne terapinę funkciją. Vakcinos negali padėti pasveikti jau užsikrėtusioms moterims, tačiau yra veiksminga profilaktinė priemonė moterims, neturinčioms aktyvios ŽPV infekcijos požymių.

Veiksmingumas[taisyti | redaguoti kodą]

Vakcinų veiksmingumas priklauso nuo moters amžiaus. Jos veiksmingiausios jaunoms mergaitėms ir moterims, iki lytinių santykių pradžios arba pirmaisiais lytinio gyvenimo metais. Mergaites skiepyti galima nuo 9 metų amžiaus. Apsauginis veiksmingumas vyresnėms moterims taip pat geras, tačiau gali būti kiek mažesnis nei jaunesnėms moterims. Dėl šios priežasties prieš skiepijant būtina pasitarti su ginekologu.

Rekomenduojamas skiepijimas[taisyti | redaguoti kodą]

Rekomenduojami du mergaičių skiepijimai: rutininis 11 – 12 metų mergaičių skiepijimas ir išlyginamasis prieš tai neskiepytų arba skiepijimo kurso nebaigusių 13 – 26 metų merginų ir moterų skiepijimas. Lytinių santykių neturėjusioms merginoms ginekologo konsultacija arba tyrimai norint pasiskiepyti nuo ŽPV nėra reikalingi.

Idealiausiai, kai skiepijama mergina arba moteris prieš tai neturėjo lytinių santykių ir nebuvo susidūrusi su ŽPV, tačiau skiepytis turėtų ir lytinį gyvenimą gyvenančios merginos ir moterys, kurios jau galimai turėjo sąlytį su ŽPV. Vakcina naudingiausia lytinį gyvenimą gyvenančioms, bet ŽPV neužsikrėtusiomis moterimis. Vienu iš ŽPV tipų užsikrėtusių moterų skiepijimas nėra labai naudingas, tačiau toms moterims, kurios „turi antikūnių prieš ŽPV, bet neturi kitų infekcijos aktyvumo požymių, skiepytis rekomenduojama.

Vakcina skiepytis gali ir šie rizikos grupės žmonės: moterys, maitinančiomis krūtimi, susilpnėjusio imuniteto asmenys. Vakcina nerekomenduojama nėščiosioms.

Esant abejotinam Pap testui, vakcinos nauda taip pat abejotina, nes neaišku, kuriuo ŽPV tipu moteris ar mergina yra užsikrėtusi. Vakcina nėra terapinė, tad jei moteris jau yra užsikrėtusi ŽPC 16 arba 18 tipu, vakcinacijos nauda – abejotina.

Cervarix vakcina[taisyti | redaguoti kodą]

Egzistuoja dvi ŽPV vakcinos – Cervarix ir Gardasil. Abi vakcinos labai veiksmingos ir skirtos mergaičių ir moterų skiepijimui.

Dvivalentė Cervarix vakcina pasižymi kryžmine apsauga. Paskiepyta mergaitė ar moteris yra apsaugota ne tik nuo vakcinoje esančių žmogaus papilomos virusų, bet ir nuo kai kurių kitų. Manoma, kad kryžminę apsaugą vakcinos suteikia dėl įvairių ŽPV tipų giminingumo.

Cervarix vakcinos sudėtyje yra naujos kartos adjuvantas AS04. Dėl naujojo adjuvanto vakcina yra veiksminga ir skiepijant vyresnes moteris, net iki 55 metų amžiaus. (citata)

Tyrimai rodo, jog po Cervarix skiepo, antikūnių persistencija paskiepytosios organizme turėtų išlikti ilgiau nei 20 metų.

Cervarix vakcinos skiepijimo schema: rekomenduojamos 3 vakcinų dozės. Tarp pirmos ir antros bei tarp antros ir trečios vakcinos turi būti pusės metų pertrauka. Skiepyti rekomenduojama 15 – 25 metų moteris.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

Vytautas Usonis (2010). Vakcinos ir skiepijimas. Homo Liber, Vilnius