Didžiosios lygumos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ikikolumbinės Amerikos regionas
Great Plains
Šalis JAV, Kanada
Tautos Prerijų indėnai

Didžiosios lygumos (angl. Great Plains, pranc. Les Grandes Plaines) – priekalnių plynaukštė, besdriekianti per centrinę JAV ir Kanadą, į rytus nuo Uolinių kalnų. Ilgis šiaurės-pietų kryptimi ~3000 km, plotis 500–800 km.

Didžiosios lygumos susiformavo ant Šiaurės Amerikos platformos prekambrinio kristalinio fundamento, padengto smiltainio, kalkakmenio, lioso nuogulomis. Aukštis nuo 500 m rytuose iki 1700 m vakaruose. Išskiriamos Edvardso, Ljano-Estakado, Misūrio plynaukštės, Aukštosios lygumos, Juodieji kalnai. Yra naftos, akmens ir rusvųjų anglių, gamtinių dujų, kalio druskos telkinių.

Vyrauja žemyninis klimatas, šiaurėje – vidutinių platumų, pietuose – subtropinis. Metinis kritulių kiekis 250–600 mm. Dažnos sausros, smėlio audros. Vyrauja stepinė augalija (vadinamos prerijos), šiaurėje yra miškastepių plotų, pietuose – subtropinių savanų.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.