Deizmas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Deizmas (lot. Deus - Dievas) – religinė filosofija, teigianti, kad nors dievas ir egzistuoja, reikia pasikliauti savo protu, logika ir asmenine patirtimi; tikėjimas dievu remiantis racionaliu pagrindu, be jokio pasitikėjimo religijomis bei jų autoritetais. Kaip priešingybę deizmui galima imti fideizmą, sutinkamą daugelyje krikščionybės formų.
Deistai paprastai teigia, jog dievas sukūręs visatą, atsiribojo nuo savo kūrinio, į tolimesnę jos raidą nebesikiša. Filosofijos taip pat yra atmetami visi antgamtiniai reiškiniai (stebuklai, apsireiškimai, pranašystės). Skeptiškai vertinami daugelis tikėjimų, teigiančių, kad dievas save atskleidė per religinius tekstus. Šventasis Raštas, Koranas ir kiti religiniai tekstai yra laikomi paprastų žmonių interpretacijomis, o ne autoritetingais šaltiniais. Teigiama, jog dievas nėra pasiekiamas per jokias religijas, sakramentus, apeigas ir t. t.
Deizmas buvo labai populiarus švietimo epochoje ir XIX a.
Deizmo rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kadangi deizmas neturi rašytinių etikos kodeksų, vieningų religinių teiginių, bei skatina asmenine patirtimi grįstas išvadas, jis neturi bendro sutarimo savo atstovų tarpe dėl daugybės dalykų. Nors daugelis sutinka tokiais klausimais, kaip dievo nesikišimas į Visatą, ar antgamtinių reiškinių, tačiau, kas nutinka po mirties, sielos egzistavimas, dievo, ar dievybių pobūdis, tikslai ir t. t. paliekama kiekvieno asmeninei nuomonei.
Monodeizmas - Teigia, kad Visatą sukūrė vienas dievas. Jis Visata domisi ir ją tyrinėja, tačiau nuo sukūrimo niekaip nesikiša.
Polideizmas - Priešingai monodeizmui teigia, kad tokios neaprėpiamos ir sudėtingos visatos negalėjo sukurti tik vienas dievas ir į ją nesikišti. Skirtingas visatos dalis sukūrė skirtingi dievai, o dėl šios priežasties į ją ir nesikiša.
Pandeizmas - Pandeistai tiki, kad dievas yra Visata ir Visata yra dievas. Kiekvienas, gyvas dalykas ar ne, tėra dievo dalis, tačiau tai nereiškia, kad jis kaip nors kišasi į žmonių gyvenimą, tik kad tai ir yra dievas.
Panendeizmas - Pritaria pandeiztiniui Visatos supratimui, tačiau teigia, jog ji tėra viena dievo dalis. Taip paliekant galimybes astronomų tarpe populiarioms daugybės visatų ir panašioms teorijoms.
Procesinis (raidos, eigos) deizmas - Kaip ir pandeizme, dievas ir yra pati Visata. Nors jis amžinas, tačiau, kaip ir viskas kitkas Visatoje, yra pavaldus laikui, todėl nėra pastovus, nuolat keičiasi.
Krikščioniškasis deizmas - Atstovai tiki, kad Jėzaus Kristaus žodžiai yra deiztinis mokymas. Akcentuojami Biblijoje aprašyti mokymai apie taiką ir meilę, tačiau atsisakoma visų antgamtinių reiškinių (vaikščiojimas vandeniu, vandens vertimas vynu).
Filosofinis deizmas - Kitaip nei Krikščioniškajame, nesikliaunama vienu šaltiniu. Atsakymų ieškoma įvairiose ir skirtingose religijose, bei jų tekstuose, atmetant antgamtiškus reiškinius kaip mitus.
Mokslinis deizmas - Tikriausiai griežčiausia iš deizmo formų, teigianti, kad religija turėtų naudoti mokslinius tyrimus ir metodiką. Dievo įrodymų labiausiai ieško kvantinės fizikos srityje, nes būtent subatominį pasaulį yra labai sunku paaiškinti.