Danijos–Didžiosios Britanijos karas
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
| Danijos-Didžiosios Britanijos karas | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: Napoleono karai, Anglų karai | |||||||
 Britų HMS Tartar fregatos ir danų kanonierių susišaudymas netoli Bergeno, 1808 m. | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
 Jungtinė Karalystė
|
 Danija-Norvegija
| ||||||
Danijos–Didžiosios Britanijos karas arba Kanonierių karas (1807–1814) – Napoleono karų dalis. Prasidėjo 1807 metų rugpjūčio 16, kai baiminantis, jog neutrali Danija gali prisidėti prie Napoleono I rengiamos kontinentinės blokados, Jungtinė Karalystė išlaipino 30000 karių Zelandijos saloje. Britų kariai apsupo ir apšaudė Kopenhagą, rugsėjo 7 dieną ją užėmė, o spalio 20 dieną atsitraukė, konfiskuodami visą Danijos laivyną.
Spalio 31 dieną Danija sudarė sąjungą su prancūzais, sutiko prisidėti prie kontinentinės blokados bei Švedijos puolimo. Danijai kariauti nesisekė, prasidėjo ūkio nuosmukis, o karo atomazga tapo 1814 metų sausio 14 dienos Kylio taika, pagal kurią danai Švedijai atidavė Norvegiją (pasilikdami valdas – Islandiją, Grenlandiją ir Farerų salas), o Jungtinei Karalystei – Helgolando salą, tuo tarpu patys gavo Lauenburgą.