Honghės hanių ryžių terasų kultūrinis kraštovaizdis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Honghės hanių ryžių terasų kultūrinis kraštovaizdis
Pasaulio paveldo sąrašas

Terrace field yunnan china edit.jpg
Ryžių terasos
Vieta Kinijos vėliava Kinija
Tipas Kultūrinis
Kriterijus iii, v
UNESCO vėliava Nuoroda (angl.) (pranc.): 1111
Regionas** Azija-Ramusis vandenynas
Įrašymo istorija
Įrašas 2013  (37-oji sesija)

Honghės hanių ryžių terasų kultūrinis kraštovaizdis šalies/regiono žemėlapyje
Commons-logo.svg Vikiteka: Honghės hanių ryžių terasų kultūrinis kraštovaizdisVikiteka
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše.
** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Honghės hanių ryžių terasų kultūrinis kraštovaizdis – UNESCO pasaulio paveldo objektas pietų Kinijoje, Junane, Honghės hanių ir i autonominėje prefektūroje. Tai tradicinės hani etninės mažumos žemdirbystės kraštovaizdis, susidaręs kuriant ryžių terasas Honghės upės pietinėje pakrantėje, Ailao kalnų šlaituose. Šis kraštovaizdis sudarytas iš šiaurės rytų atsikrausčiusių hani etnoso. Pirmos terasos čia pradėtos kurti prieš 1200–1300 metų. Vietomis tarp upės kranto ir miško ribos viršuje sutalpinta per 3000 terasų pakopų.

Šis kultūrinis kraštovaizdis apima ~1000 km² plotą palei Maližajaus, Davažė ir Amekongetos upes. Kiekvienos iš šių upių slėnių terasos skirtingos (vienur labai stačios, kitur lėkštesnės). Virš terasų, ant kalnų viršūnių augantys miškai laikomi šventais, juose besikaupianti drėgmė reikalinga ir terasų drėkinimui. Prie terasų įrengta sudėtinga drėkinimo sistema su kanalais, latakais, užtvankomis (bendras drėkinimo kanalų ilgis – 445 km).

Tarp ryžių terasų įsikūrę 82 kaimai. Jie įsiterpę tarp terasų ir miškų. Daug kur išlikusi tradicinė medinė ir plaušplyčių architektūra, nors ją palaipsniui išstumia pramoninės gamybos utilitarinė architektūra. Kiekvienas namų ūkis valdo 2–3 terasų sklypus. Gyventojai taip pat laiko buivolus, antis, galvijus, veisia ungurius, žuvis.[1]

Honghės hanių ryžių terasų kultūrinis kraštovaizdis kaip išskirtinis žmogaus veiklos ir gamtos santarvės pavyzdys 2013 m. įtrauktas į pasaulio paveldo sąrašą.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]