Ciskodas
Ciskodas latv. Ciskādi | |||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Ciskodo Šv. Jono Krikštytojo katalikų bažnyčia | |||||||||||||||
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |||||||||||||||
Valstybė | Latvija | ||||||||||||||
Istorinis regionas | Latgala | ||||||||||||||
Savivaldybė | Rezeknės savivaldybė | ||||||||||||||
Valsčius | Sakstagalio valsčius | ||||||||||||||
Gyventojų | 244 | ||||||||||||||
Kirčiavimas |
|
Ciskodas (latv. Ciskādi; latg. Cyskods) – gyvenvietė Latvijoje, Rėzeknės savivaldybėje, Sakstagalio pagaste, 12 km į pietvakarius nuo Rėzeknės. Yra mūrinė katalikų bažnyčia, statyta 1900 m., medinė cerkvė.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kaimas minimas nuo 1593 m. Iki 1772 m. priklausė Abiejų Tautų Respublikai.
Lietuvių kalba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Krašte nuo seno gyventa lietuvių, jie save vadino lietuvininkais. Tai toliausiai į šiaurę nuo Lietuvos nutolusi lietuvių kalbos sala. Vietos lietuviai kalba rytų aukštaičių vilniškių tarme, iš dalies dzūkuoja. Šnektą 1911 m. nagrinėjo kalbininkai Kazimieras Būga ir Eduardas Volteris, 1925 m. – Petras Būtėnas, 1977 m. Kazimieras Garšva. K. Būga manė, kad lietuviai čia įsikūrė XII a.–XVI a. Daugiau jų atsikėlė XVII a., tai rodo daugybė lietuvių kilmės vietovardžių, pavardžių. Lietuviškuose Dieneliškių, Svedelių, Mažavaikių kaimuose po 1666 m. įsikūrė sentikiai rusai.
Daugiausia lietuvių būta palei kelią Daugpilis-Rezeknė – pleištas Kalupė-Silajaniai-Malinovka. 1851 m. Ciskodo parapijos 9 kaimų (Girnakaliai, Buodžiai, Kukučiai, Kurtiniai, Pilveliai ir kt.) 64 sodybose gyveno iki 400 lietuvių. 1977 m. lietuviškai kalbėjo 10, 1986 m. – du seniausi parapijiečiai.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kazimieras Garšva. Ciskodas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 143 psl.