Pereiti prie turinio

Butrimonių valsčius

Koordinatės: 54°30′š. pl. 24°15′r. ilg. / 54.50°š. pl. 24.25°r. ilg. / 54.50; 24.25
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°30′š. pl. 24°15′r. ilg. / 54.50°š. pl. 24.25°r. ilg. / 54.50; 24.25

Butrimonių valsčius
Laikotarpis: 1861 – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Butrimonys
Rusijos imperija Rusijos imperija
Vilniaus gubernija Trakų apskritis (1861–1915)
Lenkija Lenkija
Vilniaus apygarda Trakų apskritis (1919–1920)
Lietuva Lietuva
Alytaus apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Alytaus apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Alytaus apskritis (1944–1950)

Butrimonių valsčius (rus. Бутриманская волость, lenk. gmina Butrymańce) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Butrimonys.

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčius žinomas nuo XIX a. 2-osios pusės Vilniaus gubernijoje,[1] jame gyveno nemažai totorių. 1926 m. valsčiui perduotas Apuškonių viensėdis ir Česauka (Stakliškių valsčius), 1930 m. – Klydžionių kaimas (Pivašiūnų valsčius), 1931 m. – didžioji Pivašiūnų valsčiaus dalis (55 gyvenvietės), 1933 m. – Gonciūnai (Stakliškių valsčius). Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Alytaus rajonui (3 apylinkės), Daugų rajonui (3 apylinkės) ir Jiezno rajonui (6 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1869 m. 4896 733 kiemai [2] 69
1874 m. 5667 594 kiemai [3] 7 seniūnijos 73
1880 m. 6822 521 kiemas [4] 7 seniūnijos 73
1885 m. 5044 588 kiemai [5] 7 seniūnijos 73
1890 m. 8050 521 kiemas [6] 7 seniūnijos 75
1923 m. [7] 141 7488 1559
1932 m. 129 8224 15 seniūnijų [8]
1949-01-01
(išsamiau)		 217 12 apylinkių [9]

Vadovai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suskirstymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1874 m. (rus.)[13] Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[14] Seniūnija, 1932 m.[15] Apylinkė, 1949 m.[16]
Butrimonys Бутриманское Butrymańce Butrimonių I seniūnija,
Butrimonių II seniūnija		 Butrimonių I apylinkė,
Butrimonių II apylinkė
Eičiūnai Айцюнское Ajciuny - Eičiūnų apylinkė
Eigirdonys - - - Eigirdonių apylinkė
Geruliai - - - Gerulių apylinkė
Greikonys Гирейканское Girejkańce - -
Griškonys - - Griškonių seniūnija -
Kedonys - - Kedonių seniūnija Kedonių apylinkė
Kružiūnai Кружунское Krążuńce Kružunų seniūnija Kružiūnų apylinkė
Mažiūnai - - Mažiūnų seniūnija -
Pievagaliai - - Pievagalių seniūnija -
Pivašiūnai Пивошунское Piwoszuny - Pivašiūnų apylinkė
Plasapninkai - - Plasapnykų seniūnija Plasapninkų apylinkė
Punia Пуньское Punie Punios seniūnija Punios apylinkė
Pušėnai - - Pušėnų seniūnija -
Raižiai - - Raižių seniūnija Raižių apylinkė
Raubonys - - Raubonių seniūnija -
Skraičionys Скрейцянское Skrejciany - -
Tabalenka - - Tabalenkos seniūnija Tabalenkos apylinkė
Vaisodžiai - - Vaisodžių seniūnija -
Žagariai - - Žagarių seniūnija -
Iš viso: 7 seniūnijos 7 seniūnijos 15 seniūnijų 12 apylinkių

Gyvenvietės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1936 m. valsčiuje buvę kaimai:[17]

  1. Adamonių
  2. Ceraučiznos
  3. Čeruniškių
  4. Gerkiškių
  5. Gervėnų
  6. Griškonio
  7. Guščionio
  8. Jurglečankos
  9. Karvelninkų
  10. Kedainių
  11. Kružiūnų
  12. Kulabiškių
  13. Likiškių
  14. Mažiūnų
  15. Norgeliškių
  16. Naujasodžių
  17. Olendernios
  18. Paliepių
  19. Peckūnų
  20. Plasapnykų
  21. Punios mst.
  22. Pušėnų
  23. Radzvilonių
  24. Raižių
  25. Raubonių
  26. Silgionių
  27. Stanevos
  28. Strelčių
  29. Šudonių
  30. Tabalenkos
  31. Taučionių
  32. Trakininkų
  33. Vaisodžių
  34. Valiūnų
  35. Zagojų

Dvarai:

  1. Jurgelionių
  2. Plasapnykų
  3. Raganiškių

Palivarkai:

  1. Ardiškių
  2. Kaspariškių
  3. Kulabiškių
  4. Opačnosties
  5. Plasaupės
  6. Raižavos
  7. Stepanavos
  8. Vaikutiškių

Gyventojai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tautinė sudėtis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. gyveno 7488 žmonės:

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1885 Griškonys Adomas Mendziblockis, tapytojas 1956
1907 Eigelonys Juozas Čyžius, žurnalistas, dramaturgas 1971
1918 Likiškiai Marija Baranauskienė, agronomė 2014
1928 Olendernė Jeronimas Kmieliauskas, tapytojas 2008
1931 Pušėnai Juozas Daukšys, pramonininkas 2023
1932 Olendernė Antanas Kmieliauskas, dailininkas tapytojas 2019
1940 Gailiakiemis Kazys Algirdas Kaminskas, inžinierius

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 142 psl.
  2. ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 287 psl.
  3. ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 289 psl.
  4. ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 326 psl.
  5. ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 326 psl.
  6. ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 504 psl.
  7. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  8. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546–557 psl.
  9. ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 5
  10. ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 412 psl.
  11. ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1890 годъ. // PDF 526 psl.
  12. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546 psl.
  13. ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 308–310 psl.
  14. ↑ Butrymańce. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 484 psl. (lenk.)
  15. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 553 psl.
  16. ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 10–11
  17. ↑ Butrimonių valsčius. Lietuvių enciklopedija, III t. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leikla, 1954, T. 3: Birulė-Chromotipija.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Butrimonių_valsčius&oldid=7073356"