Pivašiūnų apylinkė
54°28′š. pl. 24°22′r. ilg. / 54.46°š. pl. 24.37°r. ilg.
.svg){kind=small} Pivašiūnų apylinkė
| ||
| Centras | Pivašiūnai | |
  |
||
| TSRS topografija | ||
| Valsčiaus apylinkė | ||
| Valsčius | Butrimonių valsčius | |
| Apskritis | Alytaus apskritis | |
| Rajono apylinkė | ||
| Rajonas | Daugų rajonas (1950–1959) Jiezno rajonas (1959–1962) Alytaus rajonas (1962–1995) | |
| Sritis | Vilniaus sritis | |
| Dabartinė seniūnija | ||
| Pivašiūnų seniūnija | ||
Pivašiūnų apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas pietų Lietuvoje.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Butrimonių valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Daugų rajonui.[2] 1954 m. prijungta Eigirdonių apylinkė, dalis Alaburdiškių apylinkės ir dalis Kazimieravo apylinkės, o Pivašiūnų apylinkės dalis prijungta prie Junčionių apylinkės. 1963 m. prijungta dalis Junčionių apylinkės.[3]
| Apylinkės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
| 1954-05-25 (Išsamiau) |
„Naujo kelio“ ir „Draugystės“ kolūkiai [4] | |||
| 1959 m. (Išsamiau) |
57,4 | 2030 ([5]) | „Draugystės“ kolūkis, „Naujo kelio“ kolūkis [6] | 31 kaimas, 1 vienkiemis |
| 1970-01 (Išsamiau) |
1621 | 18 kaimų, 2 kaimų dalys [7] | ||
| 1972-10-01 (Išsamiau) |
66,14 | Mikalavo kolūkis, Pivašiūnų kolūkis [8] | 24 kaimai, 2 kaimų dalys | |
| 1976-07-01 (Išsamiau) |
24 kaimai, 2 kaimų dalys [9] | |||
| 1979-01-17 (Išsamiau) |
1551 | 25 kaimai, 2 kaimų dalys [10] | ||
| 1984 m. | Pivašiūnų kolūkis, Pivašiūnų girininkija [11] | Anykštėnai, Čižiūnai, Kedonys, Lelionys, Pivašiūnai, Skraičionys, Tabalenka ir kt. | ||
| 1989-01 (Išsamiau) |
2102 | 41 kaimas, 2 viensėdžiai, 4 kaimų dalys [12] | ||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 11
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 1–3
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 5–6
- ↑ 1959 m. gyventojai 1970 m. apylinkės ribose.
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 51
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius, Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos, 1974. // 44 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, I dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1974. // psl. 16.
- ↑ Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, II dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1976. // psl. 1–399.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982. // psl. 21
- ↑ Alytaus rajonas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 47
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos Respublikos statistikos departamentas, 1993. // psl. 24