Bulgarijos Respublikos pilietybė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Coat of arms of Bulgaria.svg

Bulgarijos Respublikos pilietybė – Bulgarijos nacionalinė pilietybė. Reglamentuoja Bulgarijos Respublikos Konstitucija, Bulgarijos pilietybės įstatymas (1998 m.) ir tarptautiniai susitarimai, susiję su pilietybe. Bulgarijos pilietybės įstatymas nustato Bulgarijos pilietybės įgijimo, netekimo bei grąžinimo sąlygas ir tvarką.

Įgijimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bulgarijos Respublikos pilietybė, kaip ir didžiojoje daugumoje šalių gali būti įgyjama trimis būdais: pagal kilmę, pagal gimimo vietą bei natūralizacijos būdu.

Pagal kilmę (Ius sanguinis):[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bulgarijos pilietybę, kilmės kontekste, kaip ir daugelyje valstybių, įgija asmenys, kurių bent vienas iš tėvų yra Bulgarijos pilietis arba kurių biologiniai tėvai yra (buvo) Bulgarijos piliečiai. Taip pat Bulgarijos piliečiais pagal kilmę laikomi asmenys, kurie teismo sprendimu patvirtina, jog jie kilę iš Bulgarijos piliečių.

Pagal gimimo vietą (Ius soli):[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bulgarijos Respublikos pilietybės įstatyme įteisintas pilietybės suteikimas, atsižvelgiant į asmens gimimo vietą. Bulgarijos Respublikos piliečiu pripažįstamas asmuo, gimęs Bulgarijos Respublikos teritorijoje, jeigu gimdamas jis neįgijo kitos šalies pilietybės pagal kilmę. Bulgarijos pilietybės įstatyme, kaip ir Lietuvos, Latvijos bei kitų valstybių Pilietybės įstatymuose, numatyta, kad asmuo rastas Bulgarijos Respublikos teritorijoje ir kurio tėvai nėra žinomi, yra Bulgarijos Respublikos pilietis. Tačiau Bulgarijos Respublikos pilietybės įstatyme pateiktas Ius soli pilietybės įgijimo būdas yra ginčytinas, kadangi šiuolaikinėje mokslinėje literatūroje teigiama, kad Ius soli principas (A02 - pilietybės įgijimas gimus, šiuo atveju, Bulgarijoje) negalioja. A03 (įgijimas gimus, jei asmuo yra pamestinukas, nežinomos pilietybės arba kitu atveju būtų bepilietis) pilietybė suteikiama automatiškai.Taigi, galima teigti, kad grynasis Ius soli Bulgarijoje negalioja. Tai yra lyg tarpinis variantas arba išimtys.

Natūralizacijos būdu (Ius domicilli):[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bulgarijos Respublikos pilietybės natūralizacijos būdu įgijimas aktualus asmenims, kurie nėra Bulgarijos piliečiai, tačiau dėl atitinkamų priežasčių (pavyzdžiui: noro tapti Europos Sąjungos (ES) piliečiais ir kt.) siekia jais tapti. Tokie asmenys Bulgarijos Respublikos Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka gali įgyti Bulgarijos pilietybę, jei nuo tos datos, kai pildė paraišką dėl natūralizacijos taikymo, atitinka šias pagrindines sąlygas:

  1. yra pilnametis;
  2. jam, ne mažiau kaip prieš 5 metus, buvo suteiktas leidimas nuolat gyventi Bulgarijos Respublikoje;
  3. Bulgarijos Respublikos teisme nebuvo nuteistas už tyčinius nusikaltimus ir nebuvo tokių bylų subjektu (išskyrus atvejus, kai asmuo išteisinamas);
  4. gauna pajamas ir užsiima veikla, leidžiančia jam/jai išlaikyti pačiam/pačiai save Bulgarijos Respublikoje;
  5. moka bulgarų kalbą, kurios mokėjimas įvertinamas Švietimo ir Kultūros ministro nustatyta tvarka;
  6. buvo paleistas nuo jo/jos buvusios pilietybės ar bus paleistas nuo jo/jos pilietybės iki Bulgarijos pilietybės įgijimo momento.

– Natūralizacijos procesas gali būti minimaliai palengvintas, jeigu asmuo atitinka aukščiau išvardintus pagrindinius natūralizacijos reikalavimus ir, ne mažiau kaip trejus metus nuo paraiškos natūralizacijai pateikimo, turi nuolatinį leidimą gyventi Bulgarijos Respublikoje. Šiuo atveju asmuo turi tenkinti bent vieną iš šių reikalavimų: mažiausiai trejus metus buvo ir šiuo metu yra legaliai vedęs/ištekėjusi Bulgarijos pilietę (-į); yra gimęs (0usi) Bulgarijos Respublikoje; jam/jai buvo suteiktas leidimas nuolat gyventi šalyje prieš jam/jai tampant pilnamečiu.
– Bulgarijos Respublikos įstatyme, numatytas specialus skyrius, reglamentuojantis pilietybės įgijimą natūralizacijos būdu, pabėgėlio statusą turinties asmenims. Jeigu asmeniui buvo suteiktas pabėgelio statusas ne mažiau kaip prieš trejus metus prieš paraiškos natūralizacijai pateikimo datą, gali įgyti Bulgarijos pilietybę, jeigu jis/ji: yra pilnametis; nėra susijęs su tyčiniais nusikaltimais, moka bulgarų kalbą, kurios mokėjimas yra įvertintas kompetentingų Bulgarijos Respublikos institucijų ir gauna pastovias pajamas. Teisę gauti Bulgarijos pilietybę turi ir bepiliečiai asmenys tenkinantys tokias pačias sąlygas, kaip ir pabėgėlio statusą turintys asmenys, tačiau iš bepiliečių reikalaujamas nuolatinio gyvenimo Bulgarijoje leidimas, kuris įgytas bent prieš trejus metus iki paraiškos gauti pilietybę natūralizacijos būdu pateikimo.
– Bulgarijos Respublikos Vyriausybė pilietybės įgijimą natūralizacijos būdu palengvina asmenims, kurie neturi Bulgarijos Respublikos pilietybės, tačiau yra bulgarų kilmės, buvo įvaikinti Bulgarijos piliečių (laikantis visų įvaikinimo sąlygų) ir asmenims, kurių vienas iš tėvų yra Bulgarijos pilietis arba mirė juo būdamas. Tuomet, siekiant įgyti pilietybę natūralizacijos būdu, neatsižvelgiama į tai, prieš kiek laiko jam buvo suteiktas leidimas nuolat gyventi šalyje, ar jis turi pajamas ir veiklą, ar moką bulgarų kalbą ir ar buvo atleistas nuo kitos valstybės pilietybės.
– Bulgarijos, kaip ir daugelio šalių, Vyriausybė gali savo nuožiūra suteikti pilietybę natūralizacijos tvarka su didelėmis išimtimis asmenims, jeigu Bulgarijos Respublika yra susidomėjusi/suinteresuota jo/jos natūralizacija arba jeigu atitinkamas asmuo padarė specialų įnašą Bulgarijos Respublikos socialinėse, ekonominėse, mokslo, technologijų, kultūros ar sporto srityse.
Vaikai iki 14 metų amžiaus gali įgyti Bulgarijos pilietybę, jeigu jo tėvai ar globėjai įgijo Bulgarijos pilietybę arba kurio vienas iš tėvų įgijo Bulgarijos pilietybę, kadangi kitas iš tėvų yra Bulgarijos pilietis. Esant tokioms pačioms aplinkybėms, vaikas nuo 14 iki 18 metų amžiaus taip pat gali įgyti Bulgarijos pilietybę, jeigu jis pats pageidauja. Na, o jeigu vaikas iki 14 metų, kurio vienas iš tėvų yra Bulgarijos pilietis, neturi Bulgarijos pilietybės, jis gali tapti Bulgarijos piliečiu nepaisant 12 skyriaus reikalavimų, jeigu abu tėvai arba abu globėjai (patėviai) sutinka tuo tikslu duoti raštišką sutikimą. Neturėtų būti reikalaujama sutikimo iš tėvų, kuriems buvo atimtos tėvystės teisės. Vaikai nuo 14 iki 18 metų gali įgyti Bulgarijos pilietybę tokiomis pačiomis sąlygomis, jeigu patys pageidauja.
– Žinoma, Bulgarijos Respublikos Vyriausybė pasilieka teisę atmesti asmens paraišką natūralizacijai gauti (nepaisant to, kad asmuo atitinka visas sąlygas), jeigu yra rimtų priežasčių manyti, kad dėl jo/jos elgesio jis/ji gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės moralinėms normoms, visuomenės sveikatai arba viešajam saugumui.

Netekimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bulgarijos Respublikos pilietybės įstatymas nustato, kad Bulgarijos Respublikos pilietybės netenkama: jos savanoriškai atsisakius, atšaukus natūralizaciją, atėmus.

Pilietybės atsisakymas

Bulgarijos Respublikos pilietis gali savanoriškai atsisakyti Bulgarijos Respublikos pilietybės, jei nuolat gyvena užsienyje ir yra įgijęs tos užsienio valstybės pilietybę arba vyksta procesas užsienio valstybės pilietybei gauti. Bulgarijos Respublikos pilietybės įstatymas numato, jog tėvams atsisakius Bulgarijos pilietybės, to prašant, ji gali būti panaikinta ir jų vaikams iki 14 metų amžiaus. Norint, kad Bulgarijos pilietybė būtų panaikinta vaikams nuo 14 iki 18 metų amžiaus, būtinas pačių vaikų sutikimas. Jei Bulgarijos pilietybės siekia atsisakyti tik vienas iš tėvų, vaikams ji gali būti panaikinta, jei su tuo sutinka kitas tėvas. Kito tėvo sutikimas nebūtinas tuo atveju, jei iš jo atimtos tėvystės teisės.

Natūralizacijos atšaukimas

Jei asmuo Bulgarijos Respublikos pilietybę gavo natūralizacijos būdu, ji gali būti atšaukta ir pilietybė panaikinta, jei siekdamas ją gauti, asmuo pateikė melagingą informaciją ar faktus arba/ir nuslėpė tam tikrą informaciją ar faktus, kurie galėjo būti svarbūs nagrinėjant pilietybės gavimo klausimą. Natūralizacija Bulgarijoje gali būti atšaukiama praėjus ne daugiau kaip 10 metų po pilietybės gavimo. Jei natūralizacija atšaukiama vienam iš sutuoktinių, ji nėra atšaukiama kitam sutuoktiniui ir jų vaikams, nebent jie, norėdami gauti Bulgarijos pilietybę, taip pat pateikė melagingą informaciją ar faktus, arba nuslėpė tam tikrą informaciją ar faktus.

Pilietybės atėmimas

Remiantis Bulgarijos Respublikos pilietybės įstatymu, Bulgarijos pilietybė gali būti atimta, jei asmuo yra kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą prieš respubliką, su sąlyga, jog jis netaps bepiliečiu. Bulgarijos Respublikos pilietybės įstatymas numato, jog jei pilietybė yra atimama vienam iš sutuoktinių, ji nėra atimama iš kito sutuoktinio ar jų vaikų.

Dviguba pilietybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1968 m. teisė, kaip ir 1940 metų teisė Bulgarijoje netoleravo dvigubos pilietybės: buvo pasirašyta daugybė dvišalių tarptautinių susitarimų, kurių turinyje minima prevencija nuo dvigubos pilietybės. 1968 m. teisė aiškiai nereikalavo pirmosios pilietybės atsisakymo iš imigrantų, kurie siekė natūralizuotis ir tapti Bulgarijos piliečiais. 1991 m. Konstitucijoje numatomas dvigubos pilietybės pripažinimas Bulgarijos turkams ir Bulgarija tampa viena iš keleto Rytų Europos valstybių, pripažinusių dvigubą pilietybę. Iki šių dienų Bulgarijoje pripažįstama dviguba pilietybė. „Dvigubi piliečiai“ traktuojami kaip Bulgarijos piliečiai, jeigu jie yra Bulgarijos teritorijoje ir priima Bulgarijos piliečių teises ir pareigas. 1991 m. Konstitucijoje išskiriamos dvi Bulgarijos piliečių grupės: Bulgarijos piliečiai pagal kilmę ir Bulgarijos piliečiai (kuriais gali būti laikomi nebūtinai Bulgarijos piliečiai, o etniniai bulgarai: moldovai, makedonai, vengrai, turkai). Pastariesiems Bulgarijos Respublikos pilietybės teisė atlaidžiausia dvigubos pilietybės tolerancijos atžvilgiu.

Įdomus faktas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viena iškiliausių Lietuvos asmenybių Jonas Basanavičius (1851-1927) taip pat susijęs su Bulgarija ir jos pilietybe. Jonas Basanavičius 1899-1903 m. dirbo Varnos miesto taryboje. 1891 m. buvo suteikta Bulgarijos pilietybė. 1892 m. buvo apdovanotas Bulgarijos IV laipsnio ordinu „Už pilietinius nuopelnus“. Taigi J. Basanavičius yra glaudžiai susijęs su Bulgarijos Respublika, pilietybe, šios šalies praeitimi.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]