Širdies nepakankamumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Širdies nepakankamumas – tai liga, atsirandanti dėl širdies „nusilpimo”, kai dėl jos nepajėgumo užtikrinti kiekvieno organo deguonimi ir maisto medžiagomis, atsiranda ligos simptomų. Bendrasis nuovargis dažniausiai pasireiškia skausmu krūtinėje, kosuliu, atminties pablogėjimu, kojų patinimu, galvos skausmu, padažnėjusiu širdies plakimu.

Širdis sudaryta iš dviejų pusių – kairiosios ir dešiniosios, kurios dirba harmoningai, užtikrindamos kraujo apytaką. Kraujas organizme cirkuliuojamas dviem apytakos ratais – didžiuoju ir mažuoju. Veikiant įvairiems faktoriams, širdis pradeda silpti ir sutrinka kraujo cirkuliacija – taip vystosi širdies nepakankamumas. Skiriamas ūminis ir lėtinis širdies nepakankamumas. Taip pat kairiosios, dešiniosios ir abiejų širdies pusių nepakankamumas.

Dešiniosios širdies nepakankamumas vystosi sergant:

  • lėtinėmis plaučių ligomis;
  • kai kuriomis įgimtomis širdies ydomis;
  • dešiniojo skilvelio miokardo infarktu;
  • kardiomiopatijai.

Kairiosios širdies nepakankamumas vystosi sergant ligomis, kurios pažeidžia širdies raumenį:

  • miokardo infarktu;
  • krūtinės angina;
  • arterine hipertenzija;
  • kardiomiopatija;
  • miokarditu.

Aterosklerozė, reumatas ir infekcinis endokarditas pažeidžia vožtuvus, kurie gali sukelti abiejų širdies pusių nepakankamumą.

Širdies nepakankamumo išsivystymo rizikos veiksniai: