Pereiti prie turinio

Dūmai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Miško gaisro dūmai
Bitininko dūminė su apsauginėmis grotelėmis ir kabliu. Matyti dumplės, kurias paspaudus išpučiama dūmų srovė.

Dūmai – kietų ir skystų aerozolių, vandens garų bei kitų dujinių degimo produktų mišinys, sklindąs iš atvira liepsna ar rusenimu degančių medžiagų. Kylantys dūmai paprastai išjudina ir gretimą orą.

Dūmai paprastai yra nepageidautinas degimo produktas. Idealiu atveju turėtų išsiskirti tik vandens garai, anglies dioksidas ir kiti visiškai oksiduoti dujiniai oksidai. Tokie degimo produktai šaltu oru vis viena matomi kaip balti dūmai, nes garai kondensuojasi ir sudaro vandens aerozolį ore.

Dūmų panaudojimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kartais specialiai deginama taip, kad susidarytų dūmai. Dūmai naudojami:

  • Kaip signalizavimo priemonė:
    • dūminiai laužai: ramiomis giedromis dienomis gero matomumo sąlygomis dūmų stulpai matomi iš labai toli. Senovėje signalinius dūminius laužus ant kalvų ar pilių bokštuose uždegdavo užpuolus priešui.
    • specialios dūminės raketos, kurios palieka baltų, tamsių ar spalvotų dūmų uodegą. Tokios raketos naudojamos dieną, kai šviečiančios raketos prastai matomos.
  • Kaip maskavimo priemonė dūmų uždangoms sudaryti. Tam naudojamos įvairios priemonės - nuo laužų iki specialių dūmų generatorių.
  • Kaip priemonė nuo šalnų. Soduose kartais degina laužus, kad laužų skleidžiami dūmai apgobtų sodą ir apsaugotų žemę nuo per didelio atšalimo.
  • Kaip priemonė uodams ir panašiems vabzdžiams nubaidyti. Tam naudojama:
    • dūminiai laužai
    • specialios žvakės, spingsulės, deglai ar specialūs elektriniai ar kitokie dūmintuvai, kurie į aplinką lėtai skiria nedidelį kiekį dūmų, kurie efektyviai nubaido kraujasiurbius vabzdžius.
  • Kaip priemonė bitininkystėje apsisaugoti nuo bičių gylimo. Tam bitininkai paprastai dūminėse su dumplėmis degina pūzrus.
  • Kaip kovos su kenkėjais priemonė. Tam dūmų generatoriuose deginami specialūs mišiniai.
  • Kaip mėsos ar žuvies konservavimo priemonė. Tam rūkyklose pakabinti mėsos gabalai ar žuvys laikomi specialiai parinktos medienos dūmuose.
  • Kaip oro aromatizavimo priemonė. Smilkalai nuo seno naudojami įvairiuose religiniuose ritualuose.
  • Kaip gydymo ar svaiginimosi priemonė. Tam tikrų degančių augalų ar kitų medžiagų dūmai įkvepiami, tikintis, kad tai pagydys, arba tam, kad apsvaigti ir patirti malonių pojūčių.

Žala nuo dūmų

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Dūmai teršia orą:
    • Rūgštusis lietus. Ir visiško sudegimo dūmuose esančios dujos teršia aplinką. Pavyzdys - sieros oksidai, išsiskiriantys degant sieringai akmens angliai ar sieringiems naftos produktams. Sieros oksidams tirpstant atmosferos vandenyje susidaro sieros rūgštis.
    • Alerginis dirginimas, bronchinė astma. Įkvėpti dūmai daliai žmonių gali sukelti alerginius sutrikimus ar bronchinės astmos priepuolius. Šiuo požiūriu pavojingas rudeninis šiukšlių deginimas sodybose, kaimuose. Drėgname ore palei žemė gali ilgam susidaryti pridūmijęs sluoksnis, erzinąs kvėpavimo organus. Taip pat nutinka ir vasarą degant durpynams.
    • Apsinuodijimai. Degant kai kurioms medžiagoms, ypač stingant deguonies, dūmuose atsiranda įvairių toksiškų medžiagų (smalkės, ciano vandenilis ir kt.), kurios įkvėptos sukelia apsinuodijimą. Dėl šios priežasties gaisruose žūsta nemažai žmonių.
    • Vizualinė tarša. Su dūmais išsiskiriantys suodžiai bei kitos kietos dalelės nusėda ir išpurvina statinius, skalbinius ir kt.